Dosjė

Picture
Carlos Castaneda gimė 1925 m. gruodžio 25 d. Kachamarke, Peru. Mirė 1998 m. Balandžio 27 d. Los Andžele. Studijavo antropologiją Los Andželo universitete, 1962 m. įgijo bakalauro laipsnį 1973 m. tapo filosofijos mokslų daktaru. Jis buvo ne tik antropologas, bet  ir rašytojas. Studijuodamas pradėjo rašyti autobiografinių knygų seriją apie patirtį, įgytą pas indėnų jakių šamaną don Chuaną. Pagal šią medžiagą jis apgynė savo daktaro disertaciją. Jis parašė dvylika knygų, tačiau labiausiai žinomos yra pirmos trys : „Don Chuano mokymas“; „Kita tikrovė“ ir „Kelionė į Ikstleną“. Labiausiai domėjosi šamanizmu ir etnobotanika. Turėjo pasekėjų, dauguma jų buvo susidomėję kūrybą, bet ne kaip antropologo, o kaip tam tikro gyvenimo būdo guru.  Savo idėjoms populiarinti įkūrė kompaniją Cleargreen Incorporated. Dėl gero stiliaus ir įdomaus siužeto K. Kastaneda greitai išpopuliarėjo ir susilaukė nemažai pasekėjų, išleidusių gana panašaus siužeto knygas. Tik dvi pasekėjas – Taišą Abeliar (Taisha Abelar) ir Florindą Doner (Florinda Donner-Grau) K. Kastaneda paskelbė dono Chuano mokinėmis, bet kitų pasekėjų (pvz., Viktoro Sančeso (Victor Sanchez)) nepripažino.  Apie C. Castanedą duomenų nėra daug, jis slėpė informacija apie save, todėl šią istorinę asmenybę dengia paslapties šydas. 


KŪRYBA

Carlosas Castaneda išgarsėjo parašęs 12 knygų. Didžioji dalis iš jų yra laikomos ne antropologijos mokslo, bet grožinės literatūros kūriniais (pirmosios trys buvo parašytos jam tebestudijuojant). Visose knygose aprašoma pažintis su  Meksikos jakių genties indėnų šamanu donu Chuanu Matusu. Kūriniuose aprašoma tradicinė indėnų filosofija, šamanistinės praktikos. Pasakojama pirmuoju asmeniu. Knygų siužetas ir pasakojimo stilius su laiku kinta: pirmosiose knygose C. Castaneda vaizduoja save kaip skeptiškai nusiteikusį antropologijos studentą, tiriantį menkai civilizuotus indėnus, tačiau vėlyvosiose knygose daugiau misticizmo, fantastinių išgyvenimų, donas Chuanas vaizduojamas kaip tikrasis dvasios mokytojas, bet apie tai truputį vėliau. Nors pats K. Kastaneda teigdavo, kad jo aprašomi įvykiai ir indėnų praktikos yra autentiški, antropologai pateikia nemažai kritikos, kuria remiantis galima teigti, kad daugelis dalykų yra tiesiog išgalvoti, todėl knygos, įskaitant ir pirmąsias, turėtų būti nagrinėjamos kaip grožinės literatūros kūriniai, o ne moksliniai tyrimai. Dauguma K. Kastanedos knygų yra išverstos į lietuvių kalbą.

Išleistos knygos:

  • „Don Chuano mokymas: Jakių pažinimo kelias“ (The Teachings of Don Juan: A Yaqui Way of Knowledge, 1968 m.)

  • „Kita tikrovė: tolimesni pokalbiai su don Chuanu“ (A Separate Reality: Further Conversations with Don Juan, 1971 m.

  • „Kelionė į Ikstlaną“ (Journey to Ixtlan: The Lessons of Don Juan, 1972 m.)

  • „Sakmės apie jėgą“ (Tales of Power, 1974 m.)

  • „Antrasis jėgos žiedas“ (The Second Ring of Power, 1977 m.)

  • „Erelio dovana“ (The Eagle’s Gift, 1981 m.)

  • „Vidinė ugnis“ (The Fire From Within, 1984 m.)

  • „Tylos galia“ (The Power of Silence: Further Lessons of Don Juan, 1987 m.)

  • „Sapnavimo menas“ (The Art of Dreaming, 1993 m.)

  • „Magiški žingsniai. Senovės Meksikos šamanų praktinė išmintis“ (Magical Passes: The Practical Wisdom of the Shamans of Ancient Mexico, 1998 m.)

  • „Aktyvioji begalybės pusė“ (The Active Side of Infinity, 1999 m.)

  • „Laiko ratas“ (The Wheel of Time: The Shamans Of Mexico, 2000 m.)

PictureKnygų leidimas lietuvių kalba














Trys pirmosios Karloso Kastanedos knygos

Picture
Pirmosios trys Karloso Kastanedos knygos laikomos pačiomis svarbiausiomis. Tai knygos, iliustruojančios pirmuosius K.Kastanedos žingsnius gilesnio žinojimo link, bei kūriniai, kurie atskleidžia autoriaus kaip antropologo lūžį grožinės literatūros rašytojo link. 

1 knyga. „Don Chuano mokymas: Jakių pažinimo kelias“:


Tai pirmoji Carlos Castanedos knyga apie jakų genties indėno don Chuano mokymą. Joje aprašoma autoriaus pažintis su šiuo nepaprastu personažu bei pirmieji jųdviejų – mokytojo ir mokinio – žingsniai. Knygos pateikimas yra dienoraščio formos, todėl nesunkiai galime suprasti kaip jaučiasi autorius ir kaip laike, potyriuose kinta jo požiūris ne tik į pasaulį, bet ir į Don Chuano mokymą.

Citatos iš „Don Chuano mokymas: Jakių pažinimo kelias“:

„Be to, atspalvių žaismas mane taip apstulbino, jog aš galų gale patikėjau, kad čia slypi mįslės įminimas.“

„Žmogus turi keturis tikrus priešus: baimę, aiškumą, galią ir senatvę. Baimę, aiškumą ir galią įmanoma nugalėti, tačiau senatvės-ne. Jos poveikis gali būti atidėtas, bet nugalėtas-niekada.“

„Visi keliai vienodi: jie veda į niekur. Tačiau kelias be širdies niekada nebus malonus. Kelias su širdim, priešingai, yra lengvas-kovotojui nereikia stengtis jį pamėgti; jis žada linksmą kelionę; jei tik seksi juo, su juo susiliesi.“

„Šis epizodas buvo paskutinis don Chuano mokyme. Nuo to laiko stengiausi vengti jo pamokų. Ir nors jis nepakeitė savo globėjiško požiūrio į mane, aš padariau išvadą, jog mane nugalėjo pirmasis žinių žmogaus priešas.“

Išvados: Savo pirmoje knygoje autorius pasižymi rašytojo kaip antropologo bruožais. Į sakomas tiesas žiūri objektyviai, savo emocionalius potyrius nutyli arba jų skaičius yra nedidelis. Ši knyga yra arčiausiai antropologijos ir toliausiai nuo grožinės literatūros.


 2 knyga. „Kita tikrovė: tolimesni pokalbiai su don Chuanu“


Kita tikrovė – antroji Carloso Castanedos knyga, kurioje jis pasakoja apie pažintį su jakių genties indėnu ir senosios toltekų religijos puoselėtoju don Chuanu Matusu. Sekdamas savo mokytojo nurodymais, Castaneda išgyvena nepaprastas pakitusios sąmonės būsenas, kurias jis pats apibūdina žodžiais „kita tikrovė“. Kita don Chuano tikrovė – čia pat. Ji egzistuoja drauge su mūsų įprastų veiksmų ir kasdienių potyrių pasauliu, kita vertus, norintys į ją bent žvilgtelėti, privalo elgtis ir gyventi ypatingai – don Chuano žodžiais tariant, „eiti kario keliu“.

Citatos iš „Kita tikrovė: tolimesni pokalbiai su don Chuanu“ :


„Kovotojas žino, jog jis tik žmogus. Jo vienintelis apgailestavimas - kad gyvenimas toks trumpas ir nepavyks sugriebti visų dalykų, kuriuos norėtų sugriebti. Bet jam tai ne problema, o tik apgailestavimas“.

„Kai kovotojas išmoksta matyti, jis pamato, kad žmogus yra švytintis kiaušinis, nesvarbu, elgeta jis ar karalius, ir nieko čia nepakeisi; tiesą sakant, ką galima pakeisti švytinčiame kiaušinyje? Ką?“.

„Kai žmogus nesidomi matymu, kiekvieną kartą jam žvelgiant į pasaulį, viskas atrodo taip pat. Ir priešingai, kai išmoksta matyti, niekada nebemato vis taip pat ir vis dėlto mato tą patį. Matytojo akiai žmogus atrodo kaip kiaušinis. Kaskart matydamas tą patį žmogų, jis mato švytintį kiaušinį, bet tai ne tas pats švytintis kiaušinis.“

„Pats efektyviausias gyvenimo būdas - kovotojo. Prieš priimdamas sprendimą, kovotojas gali nerimauti ir mąstyti, tačiau apsisprendęs jis patraukia savo keliu laisvas nuo graužaties ir minčių; jo dar laukia milijonas kitų sprendimų. Toks kovotojo kelias.“

„Kovotojas renkasi kelią su širdimi, kurį nors iš  kelių, turinčių širdį, ir eina juo; jis džiūgauja ir juokiasi. Jis mato, todėl žino, kad gyvenimas taip greitai baigsis.Jis mato, kad niekas nėra svarbiau už nieką kitą.“

„Kai žmogus žengia į kovotojo kelią, pamažu jis suvokia, kad įprastas gyvenimas amžiams liko už nugaros. Įprasto pasaulio saugos priemonės jam nebegalioja; jei nori išlikti, jis privalo įsisavinti naują gyvenimo būdą.“

Išvados: Galima manyti, kad C. Castaneda, rašydamas antrąją savo knygą „Kita tikrovė: tolimesni pokalbiai su don Chuanu“, pasikeitė iš esmės. Jis pradėjo giliau tyrinėti Don Chuano mokymą, jo teikiamas žinias. Jis ne tik detaliai užrašinėjo tai kas vyksta aplinkui, bet ir pamažu tapo viso to dalimi. Jis pradėjo eiti „kovotojo keliu“ ir siekė matymo galios.

3 knyga. „Kelionė į Ikstlaną“ 
 
„Kelionė į Ikstleną“

Trečioji Carloso Castanedos knyga. Joje autorius tęsia pasakojimą apie indėno Don Chuano Matuso pamokas, apie kario ir medžiotojo pasaulėžiūrą, bei gyvenimo filosofiją. Carlosas, pradžioje buvęs skeptiškai nusiteikęs antropologijos studentas, šioje knygoje pradėjo įžvelgti gilesnius gyvenimo dalykus, sugebėti atsisakyti savo praeities.

Citatos iš „Kelionė į Ikstleną“:

 „Turbūt mes niekada nesuvokiame, kad galime bet ką išbraukti iš savo gyvenimo, bet kada, akimirksniu.“

„Kovotojui nereikalinga asmeninė istorija. Vieną dieną jis supranta, kad jos jam nebereikia ir meta ją šalin.“

„Kol žmogus jaučiasi esąs svarbiausias, jis nepajėgus suprasti jį supantį pasaulį. Jis kaip arklys su akidangčiais; mato tik pats save ir nieko kito.“

„Mirtis yra mūsų amžina palydovė. Ji visada mūsų kairėje, per ištiestą ranką už nugaros. Mirtis vienintelė išmintinga kovotojo patarėja. Kai tik jis pajunta, jog viskas krypsta į blogąją pusę ir greitai bus sunaikintas, gali kreiptis į savo mirtį ir paklausti, ar tikrai taip yra. Jo mirtis pasakys jam, kad klysta, kad niekas nesvarbu, išskyrus jos prisilietimą. Jo mirtis pasakys jam: "Aš dar tavęs nepaliečiau".“

„Neturi reikšmės, kaip žmogus buvo išauklėtas. Žmogaus elgesį visapusiškai nulemia asmeninė galia. Žmogus yra tik savo asmeninės galios suma, ir ji nulemia, kaip jis gyvena ir kaip miršta.“

Išvados: Šioje knygoje išryškėja tolimesnis autoriaus savęs ir pasaulio pažinimo kelias. Tai ir jo lūžis, sugebėjimas atsisakyti praeities ir pažinti save, valdyti ir jausti savo jėgą. Nors ir pats Castaneda save laikė antropologu, tačiau dauguma jo kolegų jį laikė rašytoju, nes daugelis dalykų atrodė fantastiniai.



Picture
Manoma, jog tai vienintelės fotografijos, kuriose galimai užfiksuotas don Chuanas - C.Castanedos mokytojas

Ištrauka vieno iš nedaugelio C. Castanedo interviu :

Interviu su Carlos Castaneda žurnalui Uno Mismo (Čilė ir Argentina). 1997 vasaris. Užrašė Daniel Trujillo Rivas.

Klausimas: Mr. Castaneda, daugelį metų jūs laikėtės absoliutaus anonimiškumo. Kas paskatino pakeisti šią nuostatą ir viešai kalbėti apie mokymą, kurį jūs ir jūsų kompanionai gavote iš nagualio Chuano Matuso?

Atsakymas: Tai, kas privertė mus skleisti don Chuano Matuso idėjas, yra siekis atidengti uždangą nuo to, ko jis mus mokė. Mums nebuvo galima to daugiau atidėlioti. Jo kiti trys studentai ir aš priėjome vieningos išvados, kad pasaulis, su kuriuo Don Chuanas Matusas mus supažindino, gali būti prieinamas visų žmonių suvokimui. Mes pasitarėme, kokį tolesnį kelią turėtume pasrinkti. Išlikti anonimiškiems, kaip siūlė don Chuanas? Šis būdas buvo nepriimtinas. Kitas kelias buvo skleisti don Chuano idėjas: daugybę kartų pavojingesnis ir varginantis pasirinkimas, bet vienintelis, mes tikime, vertas to kilnumo, kurio pripildytas visas jo mokymas.

K: Laikantis to, ką jūs sakėte apie kario veiksmų nepriekaištingumą, ir kuo mes sekėme paskutinius tris dešimtmečius, ar galime laukti, kad ši viešoji fazė tęsis ilgiau? Iki kada?

A: Mes negalime nustatyti nuolatinių kriterijų. Mes gyvename pagal Don Chuano pasiūlytas nuostatas, ir niekada nuo jų nenukrypstame. Don Chuanas Matusas parodė sunkiai pasiekiamą pavyzdį žmogaus, kuris gyveno pagal tai, ką skelbė. Aš tą pavyzdį vadinu sunkiai pasiekiamu dėl to, kad sunkiausia būti vientisu [savo nuostatose ir veiksmuose] ir tuo pat metu pakankamai lanksčiu bet kokioje sitacijoje. Tai buvo Don Chuano gyvenimo kelias. Šias nuostatas žmogus tegali stengtis teisingai įgyvendinti. Žmogus nėra šio kosminio šachmatų žaidimo žaidėju, o tik figūrėlė ant šachmatų lentos. Viską nusprendžia sąmoninga beasmenė (nesubjektyvi) energija, kurią magai vadina "intent" arba Dvasia.>

--> Interviu tęsinys:  http://mano.zebra.lt/gyvenimai/senderis/dienorastis/139834
Originalo kalba: http://www.cleargreen.com/english/purpose/interviews.cfm
 Taip pat daugelį C.Castanedos interviu galite rasti: http://www.nagualism.com/interviews-articles.html

Dokumentika apie c.castanedą



BBC dokumentika http://www.youtube.com/watch?v=x0YHD9AEN4s

Carlosas Castaneda – antropologas, sugriovęs moderniosios antropologijos ribas. Jis buvo ne tik antropologas, kuris  domėdamasis augalais išvyko į Meksiką bet ir šamanas, tikintis ir gyvenantis alternatyvioje realybėje. Antropologas, bendraudamas su  indėnu Don Chuanu, susipažįsta su jakių kultūra, augalų naudojimo šamanizme, patiria asmeninius pokyčius ir eina šamano vardo link.  Kaip teigia  Carloso kolegos, kiti mokslininkai bei Carloso sūnus, jis buvo žmogus, pakeitęs milijonų žmonių gyvenimus. 

1 video: Castaneda: Enigma of a sorcerer Carlos Castaneda: Enigma of a sorcerer – filmas, apie Carlosą, jo kultą, poveikį žmonėms bei šamanizmą. 

2 video: Carlos Castaneda interviu su T. Roszacku: 
Picture
Don Chuano paveikslas. Carloso ir indėno bendravimas, bendri potyriai.

Darbą parengė:
Violeta Balskutė, Agnė Čingaitė, Emilija Gaidytė



Leave a Reply.

    apie projektą

    Blogas, sukurtas studentų, studijavusių antropologijos įvadą Vilniaus Universitete.
    Nenorėdami dėti savo darbų į stalčių, jais norime pasidalinti vieni su kitais, o taip pat ir su tavimi, mielas svety.
    Skaityk, džiaukis, grožėkis ir komentuok. Bet nesikeik. Diskutuok ir tau bus atsakyta.

    Vėliausi Įrašai

    January 2014

    Kategorijos

    All
    Aborigenai
    Degučiai
    Sentikiai