Kavos istorija
Kavos auginimo ir gėrimo plitimas prasidėjo Afrikos Kyšulyje, kur, pasak legendos, kavos medžiai kilo iš Etiopijos provincijos Kaffa. Yra užfiksuota, kad augalo vaisiai, žinomi kaip kavos vyšnios, buvo valgomi vergų, paimtų iš tuometinio Sudano, iš Jemeno ir iš Arabijos tuometinio didžiojo uosto, Mocha. Kava tikrai buvo dirbama Jemene iki 15 amžiaus ir tikriausiai daug anksčiau. Bandant išvengti jos auginimo kitur, arabai uždraudė derlingų kavos pupelių eksportą. Apribojimas galiausiai buvo pažeistas 1616 m. kai olandai išvežė gyvus kavos augalus, kurie turėjo būti auginamai šiltanamiuose Nyderlanduse.
Pradžioje Jemeno valdžios institucijos aktyviai skatino kavos gėrimą. Pirmosios kavinės ar “kaveh kanes” buvo atidarytos Mekoje ir greitai išplito visame arabų pasaulyje, klestėjo kaip vieta, kur buvo žaidžiama šachmatais, skleidžiamos apkalbos taip pat šokama, bei džiaugiamasi muzika. Nieko panašaus prieš tai neegzistavo: vieta, kur socialinis ir verslo gyvenimas gali vykti patogioje aplinkoje ir kur – kavos puodelio kaina įkandama kiekvienam. Netgi manyta, Arabijos „Kavos namai‘ netrukus taps politiniu veiklos centru ir tai buvo slopinama. Per ateinančius kelis dešimtmečius kava ir kavinės buvo uždraustos daugybe kartų, kol galiausiai buvo rasta išeitis, kai mokestis buvo įvestas abiems.
Vėlaisiais 1600 m. olandai augino kavą Malabare, Indijoje ir 1699 m. išvežė kelis augalus į Batavia, Java, kuri dabar yra Indonezija. Per keletą metų Nyderlandų kolonijos tapo pagrindiniai kavos tiekėjai į Europą, kur kava pirmą kartą buvo atvežta Venecijos prekybininkų 1615 m. Tai buvo laikotarpis, kai kiti du taip pat reikšmingi gėrimai pasirodė Europoje. Karštas šokoladas buvo pirmasis, jį atvežė iš Amerikos ispanai į tėvynę 1528 m; ir arbata, kuri pirmą kartą buvo parduodama Europoje 1610 m.
Pradžioje kavos daugiausia parduodavo limonado pardavėjai ir buvo manoma, kad ji turi gydomųjų savybių. Pirmieji Europos „kavos namai“ atidaryti Venecijoje 1683 m. su žymiausiais, Caffe Florian Piazza San Marco. Ji vis dar veikia ir šiandiena. Didžiausia draudimo kompanija pasaulyje, Lloyd Londono, pradėjo gyvenimą kaip kavinė. Ją pradėjo 1688 m Edward Lloyd, kuris parengė sąrašus klientų laivų , kurie buvo apdrausti.
Pirmasis Literatūroje paminėtas kavos gėrimas Šiaurės Amerikoje 1668 m. , o netrukus po to įkurti kavos namai Niujorke, Filadelfijoje, Bostone ir kituose miestuose. Bostono arbatėlė Iš 1773 m. buvo planuota, kavos namuose, Green Dragon. Abu Tiek New York Stock Exchange ir Niujorko bankas pradėjo kavinių tinklą, kuris šiandien žinomas kaip "Wall Street.
1830 metų pradžioje Brazilija buvo didžiausias pasaulyje kavos gamintojas, 600.000 krepšių per metus, vėliau prisidėjo Kuba, Java ir Haitis, kurių kiekvienas per metus pagamindavo nuo 350.000 iki 450,000 maišų. Pasaulio gamyba tada sudarė apie 2,5 milijonų maišų per metus. Sparti gamyba Brazilijoje ir Javoje , be kita ko, sukėlė didelį nuosmukį pasaulinėms kainoms . Bet Brazilijoje labai trūko darbo jėgos bei vidaus transporto, Brazilijos plėtra sulėtėjo . Tuo tarpu, kainų kilimas paskatino kavos auginimo augimą kitose kava auginančiose regionuose Amerikoje , pavyzdžiui, Gvatemaloje , Meksikoje, Salvadore ir Kolumbijoje.
Kolumbijoje , 1723 m. Kava pradėta vartoti Jėzuitų. Bet pilietinė nesantaika ir neprieinamumas prie kavos auginimo regionų vyriausybės trukdė kavos pramonės augimą. Po "Tūkstančio Dienų” karo (1899 m. – 1903 m.) , įsivyravus naujajai taikai grįžimas prie kavos buvo tarsi jų problemos sprendimas. Didesnės plantacijos, fazendos , dominavo viršutiniuose Magdalena upės regionuos. Nauji geležinkeliai, kurių veikimas priklausė nuo kavos pelno , leido daugiau išauginti ir eksportuoti kavos. 1905 m. Kolumbija eksportavo 500.000 krepšių ; iki 1915 eksportas padvigubėjo. Nors Brazilija desperatiškai stengėsi kontroliuoti savo perprodukciją , Kolumbijos kava tapo vis labiau populiaresnė tarp Amerikos ir Europos vartotojų. 1914 m. Brazilija tiekia tris ketvirtadalius JAV importo 5,6 mln. maišų , bet 1919 m. šis skaičius sumažėjo iki 4,3 milijono, tačiau Kolumbijos dalis padidėjo nuo 687.000 iki 915.000 maišų. Per tą patį laikotarpį Centrinės Amerikos eksportas į JAV išaugo nuo 302.000 iki 1,2 milijonų maišų .
Nepaisant politinių neramumų , socialinių neramumų ir ekonomikos nepastovumo , 20-ajame amžiuje vis didėjo kavos paklausa. JAV kavos vartojimas ir toliau augo ir 1946 metais pasiekė viršūnę, kai metinis vartojimas vienam gyventojui buvo 19,8 £. Aukštos pasaulinės kainos ir nuolat didėjanti kavos paklausa lemė kavos auginimo išplitimą visose ją auginančiuose regionuose. Su dekolonizacijos procesu , kuris prasidėjo metai po Antrojo pasaulinio karo , daugelis naujų nepriklausomų tautų Afrikoje , ypač Ugandoje , Kenijoje , Ruandoje ir Burundyje, įvairiais būdais įsiliejo į kavos eksportą.
JAV kavos mylėtojams , šalies drėgniausias miestas , Sietlas, tapo sinonimu su naujo tipo kavos kultūra, kuri nuo gimimo 1970 metų , privertė visą žemyną pagerinti kavos kokybę. Šis naujas kavos" Evangelizmas " išplito visame pasaulyje, netgi šalyse turinčiose savo gilias kavos tradicijas pavyzdžiui, Italijoje , Vokietijoje ir Skandinavijoje , pridėdama naujų kavos gėrimo malonumų. Šiandiena gerą kavą įmanoma rasti betkuriame didesneme mieste, pradedant Londonu ir baigiant Sidnėjuje, Tokijuje. Mes išgeriame vis daugiau ir daugiau kavos, tačiau ji darosi vis geresnė.
Kavos svarba pasaulio ekonomikoje negali būti nuvertinta. Ji yra vienas iš labiausiai vertingų pirminių produktų pasaulinėje prekyboje. Jos auginimas , perdirbimas , transportas ir prekyba aprūpina darbu milijonus žmonių visame pasaulyje. Kava yra labai svarbi daugelio besivystančių šalių ekonomikai ir politikai.
Pradžioje Jemeno valdžios institucijos aktyviai skatino kavos gėrimą. Pirmosios kavinės ar “kaveh kanes” buvo atidarytos Mekoje ir greitai išplito visame arabų pasaulyje, klestėjo kaip vieta, kur buvo žaidžiama šachmatais, skleidžiamos apkalbos taip pat šokama, bei džiaugiamasi muzika. Nieko panašaus prieš tai neegzistavo: vieta, kur socialinis ir verslo gyvenimas gali vykti patogioje aplinkoje ir kur – kavos puodelio kaina įkandama kiekvienam. Netgi manyta, Arabijos „Kavos namai‘ netrukus taps politiniu veiklos centru ir tai buvo slopinama. Per ateinančius kelis dešimtmečius kava ir kavinės buvo uždraustos daugybe kartų, kol galiausiai buvo rasta išeitis, kai mokestis buvo įvestas abiems.
Vėlaisiais 1600 m. olandai augino kavą Malabare, Indijoje ir 1699 m. išvežė kelis augalus į Batavia, Java, kuri dabar yra Indonezija. Per keletą metų Nyderlandų kolonijos tapo pagrindiniai kavos tiekėjai į Europą, kur kava pirmą kartą buvo atvežta Venecijos prekybininkų 1615 m. Tai buvo laikotarpis, kai kiti du taip pat reikšmingi gėrimai pasirodė Europoje. Karštas šokoladas buvo pirmasis, jį atvežė iš Amerikos ispanai į tėvynę 1528 m; ir arbata, kuri pirmą kartą buvo parduodama Europoje 1610 m.
Pradžioje kavos daugiausia parduodavo limonado pardavėjai ir buvo manoma, kad ji turi gydomųjų savybių. Pirmieji Europos „kavos namai“ atidaryti Venecijoje 1683 m. su žymiausiais, Caffe Florian Piazza San Marco. Ji vis dar veikia ir šiandiena. Didžiausia draudimo kompanija pasaulyje, Lloyd Londono, pradėjo gyvenimą kaip kavinė. Ją pradėjo 1688 m Edward Lloyd, kuris parengė sąrašus klientų laivų , kurie buvo apdrausti.
Pirmasis Literatūroje paminėtas kavos gėrimas Šiaurės Amerikoje 1668 m. , o netrukus po to įkurti kavos namai Niujorke, Filadelfijoje, Bostone ir kituose miestuose. Bostono arbatėlė Iš 1773 m. buvo planuota, kavos namuose, Green Dragon. Abu Tiek New York Stock Exchange ir Niujorko bankas pradėjo kavinių tinklą, kuris šiandien žinomas kaip "Wall Street.
1830 metų pradžioje Brazilija buvo didžiausias pasaulyje kavos gamintojas, 600.000 krepšių per metus, vėliau prisidėjo Kuba, Java ir Haitis, kurių kiekvienas per metus pagamindavo nuo 350.000 iki 450,000 maišų. Pasaulio gamyba tada sudarė apie 2,5 milijonų maišų per metus. Sparti gamyba Brazilijoje ir Javoje , be kita ko, sukėlė didelį nuosmukį pasaulinėms kainoms . Bet Brazilijoje labai trūko darbo jėgos bei vidaus transporto, Brazilijos plėtra sulėtėjo . Tuo tarpu, kainų kilimas paskatino kavos auginimo augimą kitose kava auginančiose regionuose Amerikoje , pavyzdžiui, Gvatemaloje , Meksikoje, Salvadore ir Kolumbijoje.
Kolumbijoje , 1723 m. Kava pradėta vartoti Jėzuitų. Bet pilietinė nesantaika ir neprieinamumas prie kavos auginimo regionų vyriausybės trukdė kavos pramonės augimą. Po "Tūkstančio Dienų” karo (1899 m. – 1903 m.) , įsivyravus naujajai taikai grįžimas prie kavos buvo tarsi jų problemos sprendimas. Didesnės plantacijos, fazendos , dominavo viršutiniuose Magdalena upės regionuos. Nauji geležinkeliai, kurių veikimas priklausė nuo kavos pelno , leido daugiau išauginti ir eksportuoti kavos. 1905 m. Kolumbija eksportavo 500.000 krepšių ; iki 1915 eksportas padvigubėjo. Nors Brazilija desperatiškai stengėsi kontroliuoti savo perprodukciją , Kolumbijos kava tapo vis labiau populiaresnė tarp Amerikos ir Europos vartotojų. 1914 m. Brazilija tiekia tris ketvirtadalius JAV importo 5,6 mln. maišų , bet 1919 m. šis skaičius sumažėjo iki 4,3 milijono, tačiau Kolumbijos dalis padidėjo nuo 687.000 iki 915.000 maišų. Per tą patį laikotarpį Centrinės Amerikos eksportas į JAV išaugo nuo 302.000 iki 1,2 milijonų maišų .
Nepaisant politinių neramumų , socialinių neramumų ir ekonomikos nepastovumo , 20-ajame amžiuje vis didėjo kavos paklausa. JAV kavos vartojimas ir toliau augo ir 1946 metais pasiekė viršūnę, kai metinis vartojimas vienam gyventojui buvo 19,8 £. Aukštos pasaulinės kainos ir nuolat didėjanti kavos paklausa lemė kavos auginimo išplitimą visose ją auginančiuose regionuose. Su dekolonizacijos procesu , kuris prasidėjo metai po Antrojo pasaulinio karo , daugelis naujų nepriklausomų tautų Afrikoje , ypač Ugandoje , Kenijoje , Ruandoje ir Burundyje, įvairiais būdais įsiliejo į kavos eksportą.
JAV kavos mylėtojams , šalies drėgniausias miestas , Sietlas, tapo sinonimu su naujo tipo kavos kultūra, kuri nuo gimimo 1970 metų , privertė visą žemyną pagerinti kavos kokybę. Šis naujas kavos" Evangelizmas " išplito visame pasaulyje, netgi šalyse turinčiose savo gilias kavos tradicijas pavyzdžiui, Italijoje , Vokietijoje ir Skandinavijoje , pridėdama naujų kavos gėrimo malonumų. Šiandiena gerą kavą įmanoma rasti betkuriame didesneme mieste, pradedant Londonu ir baigiant Sidnėjuje, Tokijuje. Mes išgeriame vis daugiau ir daugiau kavos, tačiau ji darosi vis geresnė.
Kavos svarba pasaulio ekonomikoje negali būti nuvertinta. Ji yra vienas iš labiausiai vertingų pirminių produktų pasaulinėje prekyboje. Jos auginimas , perdirbimas , transportas ir prekyba aprūpina darbu milijonus žmonių visame pasaulyje. Kava yra labai svarbi daugelio besivystančių šalių ekonomikai ir politikai.
KAVOS POPULIARUMAS
Augantis kavos suvartojimas bei didėjantis coffee shopu populiarumas rodo ilgalaikę visuomenės meilę kavos gėrimui. Šis procesas, prasidėjęs nuo 15 amžiaus, 16 amžiuje išsiplėtė Vidurio Rytuose ir tapo labai populiarus tarp Europos keliautojų bei prekeivių.
Nors kavos suvartojimas kiekvienais metais svyruoja, kava yra neatsiejama kiekvienos visuomenės dalis. Pasauliniu mastu tik vanduo, arbata ir pienas yra vartojami dažniau už kavą. Priklausomai nuo metų, kava kartais rikiuojama antroje vietoje po vandens arba gazuotų gėrimų. Kavos gėrimas toks paplitęs ir tapęs neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kad žmonės geria kavą ir toliau tokiais pat kiekiais, nepriklausomai nuo kainų svyravimų. 2008m. ekonomikos nuosmukis paskatino JAV žmones taupyti pinigus ir daugiau kavos geri namuose, o ne kavinėse. Tačiau kavos kultūra ir ekonomikai sunkiais laikais išliko labai svarbi. Tai stipriai įtakoja medijos. Įvairios dainos, filmai, TV laidos, reklamos rodo dėmesį kavai ir kavinėms. Nors mes dažai girdime apie neigiamą kofeino poveikį sveikatai, sutinkame daug straipsnių ir diskusijų apie kavos rinkimo metodų prieštaringumą, kiti gėrimai nesusilaukia tiek daug diskusijų ir dėmesio.
Tad kodėl kava? Kodėl būtent šis gėrimas sukelia tiek diskusijų ir neretai tampa svarbia pokalbių tema?
Nors kavos suvartojimas kiekvienais metais svyruoja, kava yra neatsiejama kiekvienos visuomenės dalis. Pasauliniu mastu tik vanduo, arbata ir pienas yra vartojami dažniau už kavą. Priklausomai nuo metų, kava kartais rikiuojama antroje vietoje po vandens arba gazuotų gėrimų. Kavos gėrimas toks paplitęs ir tapęs neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kad žmonės geria kavą ir toliau tokiais pat kiekiais, nepriklausomai nuo kainų svyravimų. 2008m. ekonomikos nuosmukis paskatino JAV žmones taupyti pinigus ir daugiau kavos geri namuose, o ne kavinėse. Tačiau kavos kultūra ir ekonomikai sunkiais laikais išliko labai svarbi. Tai stipriai įtakoja medijos. Įvairios dainos, filmai, TV laidos, reklamos rodo dėmesį kavai ir kavinėms. Nors mes dažai girdime apie neigiamą kofeino poveikį sveikatai, sutinkame daug straipsnių ir diskusijų apie kavos rinkimo metodų prieštaringumą, kiti gėrimai nesusilaukia tiek daug diskusijų ir dėmesio.
Tad kodėl kava? Kodėl būtent šis gėrimas sukelia tiek diskusijų ir neretai tampa svarbia pokalbių tema?
kavos kultūra
Kava yra materiali medžiaga, bet kultūra suteikia jai ir socialinę bei simbolinę prasmę. Kultūra gali būti apibrėžiama kaip tai, ką žmonės galvoja, turi ir daro kaip visuomenės nariai. Kaip vanduo žuviai, taip kultūra yra reikalinga visuomenei. Tai yra mūsų visa aprėpianti aplinka. Kavos gėrimas per kultūrą gali apibrėžti mūsų identitetą, vertybes, socialinius įsitikinimus. Kava, kaip ir daugelis kitų gėrimų bei valgių, lengvai prisitaiko prie skirtingo kultūrinio konteksto. Kava puikiai derinasi su daugeliu skonių bei priedų. Kavos kultūra šiame kontekste reiškia idėjas, technologijas, įpročius, reikšmes ir asociacijas, susijusias su kava. Galima sakyti, jog "Starbucks" turi tam tikrą kavos kultūrą. Šios kultūros narius nesunkiai galima aptikti pagal jų dažnus apsilankymus " Starbucks‘uose", jų vartojamus terminus, užsisakant gėrimus (karamelinė macchiato, decaf latte, mėtinė mocha ir tt.), kitų prekių (tokių kaip puodeliai, dovanėlės) "Starbucks‘e" pirkimas. Kavos kultūra jungia veiksmus, tikėjimus, tam tikrą žinojimą ir tuo skiria šios kultūros narius nuo likusios visuomenės. Kava tapo tokia populiari tiek kaip lokalinis, tiek kaip globalus dalykas dėl to, jog kiekvienas žmogus kavą supranta kaip asmeninį dalyką.
Kava yra reikšminga dėl daugelio priežasčių: žmonėms patinka, kaip kava jiems yra ruošiama ir patiekiama, patinka tos vietos ar aplinkybės, kokiomis jie kavą geria, idėjos ir jausmai, susiję su kavos gėrimu. Didžioji dalis kavos visame pasaulyje yra išgeriama namuose, ji suprantama kaip suaugusiųjų poilsio, ramybės metas. Bet kava taip pat yra visur esantis atributas viešėjame gyvenime, coffee shopai vaidina svarbų vaidmenį kavos populiarinime ir kavos kultūros plėtime.
Kava yra reikšminga dėl daugelio priežasčių: žmonėms patinka, kaip kava jiems yra ruošiama ir patiekiama, patinka tos vietos ar aplinkybės, kokiomis jie kavą geria, idėjos ir jausmai, susiję su kavos gėrimu. Didžioji dalis kavos visame pasaulyje yra išgeriama namuose, ji suprantama kaip suaugusiųjų poilsio, ramybės metas. Bet kava taip pat yra visur esantis atributas viešėjame gyvenime, coffee shopai vaidina svarbų vaidmenį kavos populiarinime ir kavos kultūros plėtime.
Coffee shopai
Coffee shopai dažnai vaidina ne vieną vaidmenį. Nors pagrindinė jų paskirtis yra tiekti kavą, juos taip pat suvokiame kaip tam tikrą laiko praleidimo vietą, siejame juos su tam tikromis patirtimis. Istoriškai coffee shopai buvo skirti intelektualioms diskusijoms, politiniams debatams vystyti, tai buvo vieta, kur visi galėjo laisvai reikštis. Šiais laikais coffee shopai laikomi vieta, kur vyksta susitikimai, priklausomai nuo lokalizacijos, čia žmonės ateina mokytis, pailsėti ar tiesiog atsigerti kavos. Jie traukia tuo, jog čia atėjęs vienas visada gali jausti socialinę interakciją ir ryšį su kitais, nors ir nori būti vienas.
Panagrinėkime visiems gerai žinomo kavos prekės ženklo Starbucks istoriją. Ji prasidėjo nuo mažos, tačiau išskirtinės ir kokybę akcentuojančios „trečiosios vietos“, vietos tarp namų ir darbo. 2009 metais Starbucks tinklas buvo išsiplėtęs 50 šalių ir turėjo 16706 kavines. Starbucks ženklui tapus globaliu, jis susilaukė didžiulio dėmesio, taip pat tapo paskatinimu plėstis visai kavos rinkai ir rastis daugeliui kitų kavinių." Stabucksas" tapo žinomas kaip tikslingai šalinantis savo konkurentus – mažas lokalias kavinukes.
Coffee shopai simbolizuoja globalią Vakarų kavos kultūrą, tačiau tuo pat metu nepamiršta ir unikalaus bei specifinio lokalios kultūros konteksto. Vietoje popierinių naudojami keramikiniai puodeliai, nuotraukos ir meno kūriniai kavinėse reprezentuoja vietinę kultūrą. Per istoriją ir skirtingas kultūras kava tampa debatų, revoliucijos, pasipriešinimo, tačiau tuo pat metu ir šeimos bei draugystės simboliu. Šiuolaikinė kavos kultūra glaudžiai susieja lokalinius ir globalinius kontekstus, simbolius.
Panagrinėkime visiems gerai žinomo kavos prekės ženklo Starbucks istoriją. Ji prasidėjo nuo mažos, tačiau išskirtinės ir kokybę akcentuojančios „trečiosios vietos“, vietos tarp namų ir darbo. 2009 metais Starbucks tinklas buvo išsiplėtęs 50 šalių ir turėjo 16706 kavines. Starbucks ženklui tapus globaliu, jis susilaukė didžiulio dėmesio, taip pat tapo paskatinimu plėstis visai kavos rinkai ir rastis daugeliui kitų kavinių." Stabucksas" tapo žinomas kaip tikslingai šalinantis savo konkurentus – mažas lokalias kavinukes.
Coffee shopai simbolizuoja globalią Vakarų kavos kultūrą, tačiau tuo pat metu nepamiršta ir unikalaus bei specifinio lokalios kultūros konteksto. Vietoje popierinių naudojami keramikiniai puodeliai, nuotraukos ir meno kūriniai kavinėse reprezentuoja vietinę kultūrą. Per istoriją ir skirtingas kultūras kava tampa debatų, revoliucijos, pasipriešinimo, tačiau tuo pat metu ir šeimos bei draugystės simboliu. Šiuolaikinė kavos kultūra glaudžiai susieja lokalinius ir globalinius kontekstus, simbolius.
Nuotraukos šaltinis: http://blog.cottervisual.com/?p=1058
KAVA KASDIENINIAME GYVENIME
Kava yra tapusi tam tikru ritualu. Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja ryto be kavos puodelio. Žmonės galvoja, kad jie negali produktyviai leisti dienos, jeigu ryte neišgers puodelio karštos kavos. Kava pasiekė milžinišką vartojimą ir jos galima rasti beveik visur. Žymus antropologas Sidėjus Mintz‘as rašo apie maistą, o į šią maisto sąvoką patenka: cukrus, arbata, šokoladas ir kava. Kava yra vienas iš kapitalizmo reiškinių. Ji paskatino prekybą, automatiškai pradėjo kilti ekonomika, taip pat kava tapo vienu iš mainymosi prekių, galiausiai ši prekė pradėjo kontroliuoti kainas ir kokybę iki šių dienų. Yra sukurtas tam tikras prekės ženklas vartotojams, bet iki šių dienų nėra išaiškinta, kodėl mes perkame kavą, leidžiame vartoti sau kofeiną ir tarsi esame priklausomi nuo jos.
Kava yra ekonominė galia. Ji įsiviešpatavo visur: namie, mieste, kavinėse, konferencijose, autobusuose, degalinėse, biuruose. Biuras yra viena iš pagrindinių kavos gėrimo vietų. Yra didelė tikimybė, kad dirbantis žmogus savo biure turi kavos virimo aparatą, kavos pupelių, ar maltos kavos ir ją gerią bent kartą per dieną.
Biure kava atlieka dvi funkcijas: žmogui skanu išgerti kavos, jis gali pailsėti nuo darbų, pašnekėti su kolegomis prie kavos puodelio ir antroji funkcija kurią atlieka kava t.y. energija. Kava turi daug kofeino, o šis suteikia žmogui produktyvumo. Darbdaviai, kurie nori, jog jų darbuotojai puikiai atliktų darbus, turi nupirkę kavos virimo aparatus būtent skirtus darbuotojams dėl energijos užtaiso.
Kavoje kaip anksčiau minėjome yra didelis kiekis kofeino, kuris šiuolaikinėje visuomenėje yra paklausus. Tarkime, jeigu jūs gyvenate dideliame miesto centre, pavyzdžiui Niujorke, tai kofeinas yra didelis produktyvumo šaltinis bet kuriuo paros metu. Naktinis darbas priverčia žmogų gerti kavą, jog šis neužmigtų, būtų energingas bei gerai atliktų savo pareigas.
Kofeinas yra bene plačiausiai naudojamas stimuliatorius mūsų bendroje populiacijoje. Jis padeda mums gauti energijos ir priverčia mus dirbti produktyviai. Kofeinas verčia mus jaustis budriais ir dėmesingais. Tai medžiaga, kuri mūsų organizme labai greitai tirpsta riebaluose, todėl jis yra linkęs greitai pasiekti mūsų smegenis ir pereiti į kraują, dėl to jo poveikis pradedamas jausti vos išgerus puodelį kavos. Buvo atlikti tyimai su gyvūnais ir nustatyta, jog jis kofeinas pasiekia smegeris per keletą minučių nuo išgėrimo laiko (Ryan et al 2002:.. 68). Jis patenkta į smegenis, kur kontroliuoja mūsų nuotaikas, miegą ir koncentreaciją. Visas kiekis iš mūsų organizmo dingsta tik per tris, keturias valandas, tad galima daryti išvadą, jog išgėrus puodelį kavos tris valandas jausimės energingi, žvalūs ir galėsime pasiekti geresnių rezultatų.
Kava yra ekonominė galia. Ji įsiviešpatavo visur: namie, mieste, kavinėse, konferencijose, autobusuose, degalinėse, biuruose. Biuras yra viena iš pagrindinių kavos gėrimo vietų. Yra didelė tikimybė, kad dirbantis žmogus savo biure turi kavos virimo aparatą, kavos pupelių, ar maltos kavos ir ją gerią bent kartą per dieną.
Biure kava atlieka dvi funkcijas: žmogui skanu išgerti kavos, jis gali pailsėti nuo darbų, pašnekėti su kolegomis prie kavos puodelio ir antroji funkcija kurią atlieka kava t.y. energija. Kava turi daug kofeino, o šis suteikia žmogui produktyvumo. Darbdaviai, kurie nori, jog jų darbuotojai puikiai atliktų darbus, turi nupirkę kavos virimo aparatus būtent skirtus darbuotojams dėl energijos užtaiso.
Kavoje kaip anksčiau minėjome yra didelis kiekis kofeino, kuris šiuolaikinėje visuomenėje yra paklausus. Tarkime, jeigu jūs gyvenate dideliame miesto centre, pavyzdžiui Niujorke, tai kofeinas yra didelis produktyvumo šaltinis bet kuriuo paros metu. Naktinis darbas priverčia žmogų gerti kavą, jog šis neužmigtų, būtų energingas bei gerai atliktų savo pareigas.
Kofeinas yra bene plačiausiai naudojamas stimuliatorius mūsų bendroje populiacijoje. Jis padeda mums gauti energijos ir priverčia mus dirbti produktyviai. Kofeinas verčia mus jaustis budriais ir dėmesingais. Tai medžiaga, kuri mūsų organizme labai greitai tirpsta riebaluose, todėl jis yra linkęs greitai pasiekti mūsų smegenis ir pereiti į kraują, dėl to jo poveikis pradedamas jausti vos išgerus puodelį kavos. Buvo atlikti tyimai su gyvūnais ir nustatyta, jog jis kofeinas pasiekia smegeris per keletą minučių nuo išgėrimo laiko (Ryan et al 2002:.. 68). Jis patenkta į smegenis, kur kontroliuoja mūsų nuotaikas, miegą ir koncentreaciją. Visas kiekis iš mūsų organizmo dingsta tik per tris, keturias valandas, tad galima daryti išvadą, jog išgėrus puodelį kavos tris valandas jausimės energingi, žvalūs ir galėsime pasiekti geresnių rezultatų.
Kavinės klesti vokietijoje
Vokietijoje kavos suvartojimo kiekį reguliuoja kavinės. Pasak Holger Preibisch Vokietijos kavos asociacijos Hamburge generalinio direktorius, vis didėjantis kavinių skaičius rodo, kad kavos vartojimas tampa vienu svarbesnių gyvenimo veiksnių Vokietijoje. 2008m. čia buvo apie 1400 kavinių.
Kavinėse yra demonstruojami įvairūs kavos paruošimo būdai, kurie skatina pirkėjus pirkti tokią pačią kavą ir ruošti ją namuose taip, kaip matė tai darant kavos virimo meistrus. Tai taip pat viena iš priežasčių , dėl kurių espresso rinka sparčiai auga , aiškina Preibisch.
Asociacijos duomenimis, 2007 metais vidutinis suvartojimas kavos vienam gyventojui buvo 146 litrų. Nors tai yra toks pats kiekis kaip 2006 metais, tačiau šis skaičius vis tiek dar yra didesnis nei mineralinių vandens ( 130,4 litrų suvartojimo 2007 ) arba alaus ( 116 litrų 2006 ) vartojimo. Taigi , kava yra labiausiai vartojamas gėrimas Vokietijoje.
Espresso ir Caffè Crema suvartojimas padidėjo 20 % , palyginti su ankstesniais metais. 2007 importas iš Italijos siekė 16.000 tonų , o 20.000 tonų Espresso ir Caffè Crema buvo gaminama Vokietijoje . Taigi, pirmą kartą vokiečiai suvartojo daugiau espreso ir Caffe Crema, skrudintos Vokietijoje, nei importuotos iš Italijos suma.
Taip pat išaugo kavos, skirtos aparatams, prekyba. Vokiečiai ėmė daugiau dėmesio skirti greitumui ir patogumui. Kavos aparatams vartojimas padidėjo 50 %, iki 21.000 tonų. Viena iš šio reiškinio priežasčių yra tai, jog Vokietijoje ėmė rastis vis daugiau vienišų namų ūkių, taip pat didelę įtaiką daro vis greičiau judanti visuomenė, kurioje norima kavą gauti vienu mygtuko paspaudimu.
Kavinėse yra demonstruojami įvairūs kavos paruošimo būdai, kurie skatina pirkėjus pirkti tokią pačią kavą ir ruošti ją namuose taip, kaip matė tai darant kavos virimo meistrus. Tai taip pat viena iš priežasčių , dėl kurių espresso rinka sparčiai auga , aiškina Preibisch.
Asociacijos duomenimis, 2007 metais vidutinis suvartojimas kavos vienam gyventojui buvo 146 litrų. Nors tai yra toks pats kiekis kaip 2006 metais, tačiau šis skaičius vis tiek dar yra didesnis nei mineralinių vandens ( 130,4 litrų suvartojimo 2007 ) arba alaus ( 116 litrų 2006 ) vartojimo. Taigi , kava yra labiausiai vartojamas gėrimas Vokietijoje.
Espresso ir Caffè Crema suvartojimas padidėjo 20 % , palyginti su ankstesniais metais. 2007 importas iš Italijos siekė 16.000 tonų , o 20.000 tonų Espresso ir Caffè Crema buvo gaminama Vokietijoje . Taigi, pirmą kartą vokiečiai suvartojo daugiau espreso ir Caffe Crema, skrudintos Vokietijoje, nei importuotos iš Italijos suma.
Taip pat išaugo kavos, skirtos aparatams, prekyba. Vokiečiai ėmė daugiau dėmesio skirti greitumui ir patogumui. Kavos aparatams vartojimas padidėjo 50 %, iki 21.000 tonų. Viena iš šio reiškinio priežasčių yra tai, jog Vokietijoje ėmė rastis vis daugiau vienišų namų ūkių, taip pat didelę įtaiką daro vis greičiau judanti visuomenė, kurioje norima kavą gauti vienu mygtuko paspaudimu.
Įdomūs faktai
Nuotraukos šaltinis: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/10-netikeciausiu-ismatu-panaudojimo-budu.d?id=61845829&page=4
Brangiausia pasaulyje kava
„Kopi Luwak“ – brangiausia pasaulyje kava, kurios kilogramas kainuoja tūkstančius litų. Šios kavos per metus pagaminama tik pusė tonos, todėl kaina ir yra tokia aukšta. Sakoma, kad unikalaus skonio, stipraus ir sunkiai nusakomo bei gaivaus aromato kava susuka galvą net didžiausiems kavos gurmanams. Ši kavos rūšis kilusi iš Indonezijos. „Kopi“ indonezietiškai – „kava“, o „luwak“ – mielo, panašaus į katę padarėlio palminio musango pavadinimas. Tiesa, kam gi čia reikalingi tie padarėliai? Pasirodo, nepakartojamo skonio turtuolių kava yra gaminama iš kavos pupelių, kurias prieš tai apdoroja šių mažų gyvūnėlių žarnynas.
Nepakartojamo skonio turtuolių kava yra gaminama iš palminio musango fekalijų.. Sunku įsivaizduoti, kokiu būdu, tačiau indoneziečiai, įsigudrino pastebėti, jog kavos gėrimas, pagamintas iš pupelių, kurias suėdė ir pašalino iš organizmo musangas, yra nepakartojamai skanus. Nuo tada Indonezijos gyventojai ieško palminio musango išmatų, jose rastas nesuvirškintas kavos pupeles kruopščiai nuplauna ir už pasakišką kainą pardavinėja pasaulio turtuoliams.
Dabar yra įkurtos specialios šių žvėrelių auginimo fermos, tačiau jie gali suėsti labai ribotą kiekį pupelių – atitinkamai ribotas ir „produkcijos“ kiekis. Šios kavos per metus pagaminama tik pusė tonos, todėl kaina ir yra tokia aukšta. Gyvūnėliai labai išrankūs ir ėda tik geriausius kavos vaisius (jie mėgsta kavamedžio vaisių minkštimą, tačiau į virškinamąjį traktą patenka ir kavos pupelės).
Pupelės, pereidamos per gyvūnėlio virškinamąjį traktą ir apdorojamos fermentais, praranda kartų skonį bei įgyja aromatą, kuris įvardijamas kaip nepakartojamas. Vėl surinktos pupelės valomos, džiovinamos ir lengvai pakepinamos. Toliau pupelės apdirbamos įprastais būdais.
Mokslininkų nuomone, sunku tikėtis, kad kada nors pavyks šią rinktinės rūšies kavą apdirbti pramoniniu būdu, gyvūno virškinamąjį traktą pakeičiant higieniškesniais technologiniais sprendimais.
O natūralumo kaina – štai tokia. Kilogramas „Kopi luwak“ kavos kainuoja nuo 100 iki 600 JAV dolerių už kilogramą (250-1500 Lt). Ypatinga vietnamietiška šios kavos atmaina (angl. – „weasel coffee“) yra pardavinėjama už sunkiai suvokiamą kainą – kilogramas tokių kavos pupelių kainuoja 6600 JAV dolerių (16 500 Lt). Kaina tokia aukšta todėl, jog renkamos pupelės, kurias paliko laukiniai palminiai musangai. Daugiausia šios kavos užsakovų – iš Japonijos, Taivano, Pietų Korėjos
Kavos paplitimas pasaulyje
Nuotraukos šaltinis: http://www.nationalgeographic.com/coffee/map.html
Brazilija (22.5 milijonų krepšių). Žinomiausios kavos rūšys iš Brazilijos: Bahia, Bourbon Santos
Kolumbija (10.5 millionų krepšių). Žinomiausios kavos rūšys iš Kolumbijos: Medellin, Supremo, Bogotá
Indonezija(6.7 millionų krepšių). Žinomiausios kavos rūšys iš Indonezijos: Java, Sumatra, Sulawesi
Vietnamas (5.8 millionų krepšių)
Meksika (5 millionų krepšių). Žinomiausios kavos rūšys iš Meksikos: Altura, Liquidambar MS, Pluma Coixtepec
Etiopija(3.8 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Etiopijos: Harrar, Sidamo, Yirgacheffe
Indija (3.8 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Indijos: Mysore, Monsooned Malabar
Gvatemala (3.5 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Guatemalos: Atitlan, Huehuetenango
Dramblio Kaulo Krantas (3.3 million bags)
Uganda (3 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Ugandos: Bugisu
Kolumbija (10.5 millionų krepšių). Žinomiausios kavos rūšys iš Kolumbijos: Medellin, Supremo, Bogotá
Indonezija(6.7 millionų krepšių). Žinomiausios kavos rūšys iš Indonezijos: Java, Sumatra, Sulawesi
Vietnamas (5.8 millionų krepšių)
Meksika (5 millionų krepšių). Žinomiausios kavos rūšys iš Meksikos: Altura, Liquidambar MS, Pluma Coixtepec
Etiopija(3.8 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Etiopijos: Harrar, Sidamo, Yirgacheffe
Indija (3.8 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Indijos: Mysore, Monsooned Malabar
Gvatemala (3.5 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Guatemalos: Atitlan, Huehuetenango
Dramblio Kaulo Krantas (3.3 million bags)
Uganda (3 million bags). Žinomiausios kavos rūšys iš Ugandos: Bugisu
Kavos poveikis sveikatai
Kodėl kavą gerti blogai:
• Kofeinas sukelia priklausomybę, o kavoje jo yra daug.
• Kava didina kraujospūdį, todėl turintiems šią ligą sukelia problemų.
• Kavoje esantys cheminiai komponentai erzina skrandį, didina sulčių rūgštingumą, gali sukelti virškinimo sutrikimus.
• Kava (net ir be kofeino) turi didelius kraujo krešėjimą įtakojančio vitamino K kiekius – tai žalinga žmonėms su širdies ligomis.
• Kava mažina miego kokybę.
• Kava gali sukelti cukraus kraujyje problemas.
• Kava suaktyvina peristaltiką, sumažina maistinių medžiagų perdavimą ir medžiagų įsisavinimą.
• Kava trukdo pagrindinių mineralų ir B grupės vitaminų įsisavinimui.
• Kava skatina dantų ėduonies vystymąsi.
• Kava skatina šlapimo išsiskyrimą.
• Kava gali sukelti naujagimių apsigimimus.
• Kava labiausiai pesticidais purškiama kultūra.
Kodėl kavą gerti yra gerai:
• Kava didina intelektualinį aktyvumą, esant nuovargiui ar nuoboduliui.
• Kava didina sportuojančiųjų riebalų apykaitą, išlaiko smegenų aktyvumą, slopiną alkį.
• Kava slopina cholesterolio kaupimą ir mažina tulžies akmenų susiformavimą.
• Kava pasižymi kepenų cirozės riziką mažinančiu poveikiu.
• Kavai būdingos gaubtinės žarnos riziką mažinančios savybės.
• Kavai būdinga antioksidantinis poveikis, o tai sumažina Parkinsono ligos pasireiškimo tikimybę.
• Kavoje esantis teofilinas gali apsaugoti nuo astmos.
• Kava turi keturis kartus daugiau antioksidantų, nei žalioji arbata, antidepresantas, skatina protinę veiklą, gerina atmintį.
• Kofeinas išplečia smegenų arterijas ir gali padėti kovojant su migreną (visgi nereikia pamiršti, kad tas pats kofeinas kai kuriais atvejais gali ir sukelti migreną).
• Kava veikia kaip diuretikas, mažina inkstų akmenų susidarymo tikimybę.
• Dėl savo diuretinio poveikio kava taip pat mažina šlapimo pūslės vėžio tikimybę.
• Kavai, kai kuriais atvejais, priskiriamos antialerginės savybės.
• Kofeinas sukelia priklausomybę, o kavoje jo yra daug.
• Kava didina kraujospūdį, todėl turintiems šią ligą sukelia problemų.
• Kavoje esantys cheminiai komponentai erzina skrandį, didina sulčių rūgštingumą, gali sukelti virškinimo sutrikimus.
• Kava (net ir be kofeino) turi didelius kraujo krešėjimą įtakojančio vitamino K kiekius – tai žalinga žmonėms su širdies ligomis.
• Kava mažina miego kokybę.
• Kava gali sukelti cukraus kraujyje problemas.
• Kava suaktyvina peristaltiką, sumažina maistinių medžiagų perdavimą ir medžiagų įsisavinimą.
• Kava trukdo pagrindinių mineralų ir B grupės vitaminų įsisavinimui.
• Kava skatina dantų ėduonies vystymąsi.
• Kava skatina šlapimo išsiskyrimą.
• Kava gali sukelti naujagimių apsigimimus.
• Kava labiausiai pesticidais purškiama kultūra.
Kodėl kavą gerti yra gerai:
• Kava didina intelektualinį aktyvumą, esant nuovargiui ar nuoboduliui.
• Kava didina sportuojančiųjų riebalų apykaitą, išlaiko smegenų aktyvumą, slopiną alkį.
• Kava slopina cholesterolio kaupimą ir mažina tulžies akmenų susiformavimą.
• Kava pasižymi kepenų cirozės riziką mažinančiu poveikiu.
• Kavai būdingos gaubtinės žarnos riziką mažinančios savybės.
• Kavai būdinga antioksidantinis poveikis, o tai sumažina Parkinsono ligos pasireiškimo tikimybę.
• Kavoje esantis teofilinas gali apsaugoti nuo astmos.
• Kava turi keturis kartus daugiau antioksidantų, nei žalioji arbata, antidepresantas, skatina protinę veiklą, gerina atmintį.
• Kofeinas išplečia smegenų arterijas ir gali padėti kovojant su migreną (visgi nereikia pamiršti, kad tas pats kofeinas kai kuriais atvejais gali ir sukelti migreną).
• Kava veikia kaip diuretikas, mažina inkstų akmenų susidarymo tikimybę.
• Dėl savo diuretinio poveikio kava taip pat mažina šlapimo pūslės vėžio tikimybę.
• Kavai, kai kuriais atvejais, priskiriamos antialerginės savybės.
Video apie kavą
NAUDOTI ŠALTINIAI
Coffee Culture: Local Experiences, Global Connections. Catherine M. Tucker
Ryan L, Hatfield C, & Hofstetter M (2002). Caffeine reduces time-of-day effects on memory performance in older adults. Psychological science : a journal of the American Psychological Society / APS, 13 (1), 68-71 PMID: 11892781
Sexton, R. (2001). Ritualized Inebriation, Violence, and Social Control in Cajun Mardi GrasAnthropological Quarterly, 74 (1), 28-38 DOI: 10.1353/ang.2001.0010
http://www.nationalgeographic.com/coffee/map.html
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-22551/straipsnis/Brangiausia-pasaulyje-kava--is-apvirskintu-kavos-pupeliu?l=2&p=1
http://www.sveikata.info/kava-vanduo-nagai-ir-smegenys
http://www.anthropologyinpractice.com/2010/07/driven-by-coffee-drink-that-drives.html
http://cyberpress.de/2008/04/coffee-shops-booming-in-germany/
Ryan L, Hatfield C, & Hofstetter M (2002). Caffeine reduces time-of-day effects on memory performance in older adults. Psychological science : a journal of the American Psychological Society / APS, 13 (1), 68-71 PMID: 11892781
Sexton, R. (2001). Ritualized Inebriation, Violence, and Social Control in Cajun Mardi GrasAnthropological Quarterly, 74 (1), 28-38 DOI: 10.1353/ang.2001.0010
http://www.nationalgeographic.com/coffee/map.html
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-22551/straipsnis/Brangiausia-pasaulyje-kava--is-apvirskintu-kavos-pupeliu?l=2&p=1
http://www.sveikata.info/kava-vanduo-nagai-ir-smegenys
http://www.anthropologyinpractice.com/2010/07/driven-by-coffee-drink-that-drives.html
http://cyberpress.de/2008/04/coffee-shops-booming-in-germany/
RSS Feed