Nuotraukos šaltinis: http://www.real-debt-elimination.com/real_freedom/Propaganda/Mind_Control/hoaxing_of_Margaret_Mead.htm
Biografija
Antropologė Margaret Mead gimė 1901 m. gruodžio 16d. Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje, penkių vaikų šeimoje. Jos tėvas buvo Edward‘as Sherwood‘as Mead‘as, Pensilvanijos universiteto finansų mokyklos profesorius. Margaret mama – Emilė Fogg - buvo sociologė, socialinė reformatorė. Tyrimų atlikimo patirtį Margaret kaupė nuo pat vaikystės: ji lydėdavo savo mamą į lauko tyrimus Hammontone, New Jersey‘e, kur Emily Mead atliko sociologinį tyrimą apie italų imigrantus. Jos mama buvo feministė, aktyvi visuomenės veikėja.
Mead iš pradžių buvo labai susidomėjusi literatūra, rašė poeziją, tačiau suprato, jog neturi talento reikalingo sėkmingai menininko karjerai. M. Mead pradžioje gilinosi į psichologijos studijas, 1923 m. ji baigė Barnard koledžą, kuriame įgyjo bakalauro laipsnį. Prieš įgyjant psichologijos magistro laipsnį M. Mead studijavo Kolumbijos universitete, kur susipažino su F. Boas‘u, kuris ją ir pastūmėjo giliau domėtis antropologija. Jis prižiūrėjo ir davė patarimus pirmiesiems Margaret Mead tyrinėjimams Samoa.
M.Mead tuokėsi tris kartus: pirmą – 1923 už Luther‘io Cressman‘o, teleologijos studento, su kuriuo išsiskyrė 1928 metais, antrą kartą – 1928 metais už Naujosios Zelandijos antropologo Reo Fortune 1928 metais, su kuriuo ji dirbo Manus‘e ir Naujojoje Gvinėjoje ir su kuriuo išsiskyrė 1935 metais. Trečiąjį kartą susituokė 1936 metais su anglų antropologu Gregory Bateson‘u, su kuriuo dirbo Bali‘yje ir Naujojoje Gvinėjoje ir su kuriuo susilaukė dukters, tačiau 1950 metais jiedu išsiskyrė .
Mirus Margaret Mead žmonės iš Manus praleido septynias dienas apraudodami ją ir simboliškai sodindami kokosų medžius.
Antropologė Margaret Mead gimė 1901 m. gruodžio 16d. Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje, penkių vaikų šeimoje. Jos tėvas buvo Edward‘as Sherwood‘as Mead‘as, Pensilvanijos universiteto finansų mokyklos profesorius. Margaret mama – Emilė Fogg - buvo sociologė, socialinė reformatorė. Tyrimų atlikimo patirtį Margaret kaupė nuo pat vaikystės: ji lydėdavo savo mamą į lauko tyrimus Hammontone, New Jersey‘e, kur Emily Mead atliko sociologinį tyrimą apie italų imigrantus. Jos mama buvo feministė, aktyvi visuomenės veikėja.
Mead iš pradžių buvo labai susidomėjusi literatūra, rašė poeziją, tačiau suprato, jog neturi talento reikalingo sėkmingai menininko karjerai. M. Mead pradžioje gilinosi į psichologijos studijas, 1923 m. ji baigė Barnard koledžą, kuriame įgyjo bakalauro laipsnį. Prieš įgyjant psichologijos magistro laipsnį M. Mead studijavo Kolumbijos universitete, kur susipažino su F. Boas‘u, kuris ją ir pastūmėjo giliau domėtis antropologija. Jis prižiūrėjo ir davė patarimus pirmiesiems Margaret Mead tyrinėjimams Samoa.
M.Mead tuokėsi tris kartus: pirmą – 1923 už Luther‘io Cressman‘o, teleologijos studento, su kuriuo išsiskyrė 1928 metais, antrą kartą – 1928 metais už Naujosios Zelandijos antropologo Reo Fortune 1928 metais, su kuriuo ji dirbo Manus‘e ir Naujojoje Gvinėjoje ir su kuriuo išsiskyrė 1935 metais. Trečiąjį kartą susituokė 1936 metais su anglų antropologu Gregory Bateson‘u, su kuriuo dirbo Bali‘yje ir Naujojoje Gvinėjoje ir su kuriuo susilaukė dukters, tačiau 1950 metais jiedu išsiskyrė .
Mirus Margaret Mead žmonės iš Manus praleido septynias dienas apraudodami ją ir simboliškai sodindami kokosų medžius.
Truputis apie F. Boas'ą
F. Boas – vokiečių kilmės amerikiečių antropologas profesionaliosios antropologijos pradininkas JAV. Jis antropologiją suprato kaip patį bendriausią-visuminį (holistinį) mokslą apie žmones, pagrįsta kultūros samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių (subdisciplinų) antropologijos JAV.
„Bosistai“ teigė, kad kultūra, arba išmoktas elgesys, paaiškina skirtumus tarp žmonių grupių. Šiandiena tokia hipotezė yra priimama beveik kaip neginčytina tiesa, tačiau 1920‘aisiais tokia kultūros idėja buvo revoliucinė, panašiai kaip S.Freud‘o pasamonės koncepcija.
Nuotraukos šaltinis: http://www.real-debt-http://anthrotheory.pbworks.com/w/page/29518607/Boasian%20Anthropology%3A%20Historical%20Particularism%20and%20Cultural%20Relativism
F. Boas – vokiečių kilmės amerikiečių antropologas profesionaliosios antropologijos pradininkas JAV. Jis antropologiją suprato kaip patį bendriausią-visuminį (holistinį) mokslą apie žmones, pagrįsta kultūros samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių (subdisciplinų) antropologijos JAV.
„Bosistai“ teigė, kad kultūra, arba išmoktas elgesys, paaiškina skirtumus tarp žmonių grupių. Šiandiena tokia hipotezė yra priimama beveik kaip neginčytina tiesa, tačiau 1920‘aisiais tokia kultūros idėja buvo revoliucinė, panašiai kaip S.Freud‘o pasamonės koncepcija.
Nuotraukos šaltinis: http://www.real-debt-http://anthrotheory.pbworks.com/w/page/29518607/Boasian%20Anthropology%3A%20Historical%20Particularism%20and%20Cultural%20Relativism
Prieš M. Mead išvykimą į Samoa Franz Boas parašė jai laišką su galutiniais nurodymais dėl savo mokslinių tyrimų projekto. Ji turėjo išnagrinėti "individo veikiamo bendrojo pobūdžio kultūros spaudimo psichologinį požiūrį" ir atrasti ar Samoa paauglės turėjo tą pačią "maištingą dvasią", kuri buvo rasta Amerikos paauglėse. Jis įspėjo ją ne išleisti daug laiko studijuojant Samoa kultūrą ir apskritai šią konkrečią problemą. Savo laišką Boas‘as pradeda ir baigia tėviškais patarimais saugoti sveikatą, kadangi Mead turėjo tam tikrų sveikatos negalavimų. Per savo kelionę į Samoa M. Mead kentė ne tik dėl savo ligų, bet ir dėl patirto kojos užkrėtimo, sukėlusio komplikacijų bei kitų negalavimų.
Apie M. Mead karjerą
M. Mead buvo Amerikos kultūros antropologė. Studijuodama Kolumbijos universitete ji susipažino su R. Benedict ir tapo jos bendraminte.
M. Mead buvo Amerikos kultūros antropologė. Studijuodama Kolumbijos universitete ji susipažino su R. Benedict ir tapo jos bendraminte.
Truputis apie R. Benedict
Ruth Benedict gimė 1887 metais, Niujorke. Pirmiausia mokėsi Vassar‘o koledže, vėliau įstojo į Kolumijosuniversitetą, kuriame ir susipažino su Fraz‘u Boas‘u ir Margaret Mead. Ruth Benedict amerikiečių antropologė, pati žymiausia kultūros ir asmenybės krypties atstovė. Pagrindinis jos kaip antropologės įsitikinimas, kad kultūroms analizuoti reikia pasitekti ne tik lauko tyrimų medžiagą, bet papildomai nudotis įvairiais kitais šaltiniais. Taip pat pabrėžė, kad nėra aukštesnių ar žemesnių kultūrų, o tik skirtingi gyvenimo būdai.
Nuotraukos šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Ruth_Benedict
Ruth Benedict gimė 1887 metais, Niujorke. Pirmiausia mokėsi Vassar‘o koledže, vėliau įstojo į Kolumijosuniversitetą, kuriame ir susipažino su Fraz‘u Boas‘u ir Margaret Mead. Ruth Benedict amerikiečių antropologė, pati žymiausia kultūros ir asmenybės krypties atstovė. Pagrindinis jos kaip antropologės įsitikinimas, kad kultūroms analizuoti reikia pasitekti ne tik lauko tyrimų medžiagą, bet papildomai nudotis įvairiais kitais šaltiniais. Taip pat pabrėžė, kad nėra aukštesnių ar žemesnių kultūrų, o tik skirtingi gyvenimo būdai.
Nuotraukos šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Ruth_Benedict
M. Mead ir R. Benedict sukūrė kultūros ir asmenybės krypties mokyklą. Remiantis šiomis teorijomis yra teigiama, kad kultūra modeliuoja asmenybę. M. Mead darbai siekė plačiau nei kultūros ir asmenybės kryptis, ji buvo tikra antropologijos specialistė. Tai asmenybė tapusi lyčių (gender - tai reiškia sociokultūrinį vyriškumo ir moteriškumo konstravimą bei santykio tarp vyriškumo ir moteriškumo nustatymą ) antropologijos pradininke. M. Mead išplėtojo taikomąją antropologiją t.y. taikė stebėseną, konsultavimą, priimdavo čiabuvių teisių gynėjos vaidmenį. Taip pat įvedė naujovių į antropologinių tyrimų metodiką. Ji sukūrė autobiografinį metodą, naudojo psichologinius testus (tiriant sapnus ir fantazijas) ir pritaikė audiovizualines priemones.
M.Mead pati žymiausia ir pati kontraversiškiausia XX a. antropologė. Ji yra autorė begalės knygų, straipsnių ir dokumentinių filmų. Visi Margaret darbai, rašyti karo metu ir po jo buvo pagrįsti Boas‘o antropologijos principais. Kultūros ir asmenybės lauko tyrimas bei jos įsitikinimai parodė, jog antropologija gali pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.
Margaret Mead taip pat buvo keleto mokslinių organizacijų prezidentė. Ji gavo daugiau nei keturiasdešimt apdovanojimų už mokslinę veiklą ir pilietiškumą bei dvidešimt aštuonis garbės laipsnius.
Psichologinė antropologija buvo pagrindinė tema jos darbuose nuo pirmojo išsamaus lauko tyrimo apie Samoa gyventojus 1920-ųjų viduryje iki jos paskutinio grįžimo į Manus'ą 1960-ųjų viduryje.
Mead praktinis domėjimasis apėmė visus jos darbus ir nulėmė jų esmines kryptis. Rasių konfliktas, vaikų priežiūra, santuokiniai ryšiai, moterų teisės, technologinis išsivystymas Trečiojo pasaulio šalyse, psichinė sveikata, išsilavinimas, narkotikų vartojimas, kartų skirtumai, Amerikos užsienio politika, gamtosauga, senėjimas ir branduolinis nusiginklavimas - visa tai kilo iš jos įdėmaus žvilgsnio, pusiau etnografiškos, pusiau dorovinės išimtinės ir aistros tam.
M. Mead 1960 m. ir 1970 m. pasižymėjo kaip viešųjų kalbų sakytoja. Jos leidybinė patirtis yra ypatinga, apimanti daugiau nei trisdešimt penkias knygas, šimtus straipsnių, filmų bei įrašų. Autorės darbai buvo ir vis dar yra cituojami tiek antropologijos disciplinoje, tiek už jos ribų.
M.Mead pati žymiausia ir pati kontraversiškiausia XX a. antropologė. Ji yra autorė begalės knygų, straipsnių ir dokumentinių filmų. Visi Margaret darbai, rašyti karo metu ir po jo buvo pagrįsti Boas‘o antropologijos principais. Kultūros ir asmenybės lauko tyrimas bei jos įsitikinimai parodė, jog antropologija gali pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.
Margaret Mead taip pat buvo keleto mokslinių organizacijų prezidentė. Ji gavo daugiau nei keturiasdešimt apdovanojimų už mokslinę veiklą ir pilietiškumą bei dvidešimt aštuonis garbės laipsnius.
Psichologinė antropologija buvo pagrindinė tema jos darbuose nuo pirmojo išsamaus lauko tyrimo apie Samoa gyventojus 1920-ųjų viduryje iki jos paskutinio grįžimo į Manus'ą 1960-ųjų viduryje.
Mead praktinis domėjimasis apėmė visus jos darbus ir nulėmė jų esmines kryptis. Rasių konfliktas, vaikų priežiūra, santuokiniai ryšiai, moterų teisės, technologinis išsivystymas Trečiojo pasaulio šalyse, psichinė sveikata, išsilavinimas, narkotikų vartojimas, kartų skirtumai, Amerikos užsienio politika, gamtosauga, senėjimas ir branduolinis nusiginklavimas - visa tai kilo iš jos įdėmaus žvilgsnio, pusiau etnografiškos, pusiau dorovinės išimtinės ir aistros tam.
M. Mead 1960 m. ir 1970 m. pasižymėjo kaip viešųjų kalbų sakytoja. Jos leidybinė patirtis yra ypatinga, apimanti daugiau nei trisdešimt penkias knygas, šimtus straipsnių, filmų bei įrašų. Autorės darbai buvo ir vis dar yra cituojami tiek antropologijos disciplinoje, tiek už jos ribų.
Tyrinėjimai Samoa
1925 m. Margaret Mead iškeliavo į savo pirmąją lauko tyrimų kelionę. Ji siekė išsiaiškinti, ar paauglystė buvo visuotinai traumuojantis ir stresą keliantis laikas, atsirandantis būtent dėl biologinių veiksnių, o galbūt paauglystės patirtys priklauso nuo kultūriniame kontekste vyraujančio auklėjimo būdo. Praleidus apie devynis mėnesius stebint ir apklausinėjant Samoa gyventojus bei taikant psichologinius testus Mead padarė išvadą, kad paauglystė nebuvo stresą keliantis laikotarpis Samoa mergaitėms. Pasirodo, kad kultūriniai modeliai Samoa valstybėje labai ryškiai skyrėsi nuo Jungtinių Valstijų kultūrinių modelių. M. Mead tyrė 68 merginas iš trijų kaimų vakarinėje Ta'u saloje, ir padarė išvadą , kad paauglystė nebuvo įtemptas laikas palyginus su paauglių audromis ir kylančiu stresu " Vakarų visuomenėje. M. Mead akcentavo kultūrinių veiksnių skirtumus. Ji teigė, kad Samoa paauglės nesusiduria su daugybe prieštaringų asmeninių pasirinkimų ir poreikių. Tačiau jos išvadomis buvo suabejota kitų antropologų, ji buvo kritikuojama dėl Samoa gyvenimo romantizavimo.
1925 m. Margaret Mead iškeliavo į savo pirmąją lauko tyrimų kelionę. Ji siekė išsiaiškinti, ar paauglystė buvo visuotinai traumuojantis ir stresą keliantis laikas, atsirandantis būtent dėl biologinių veiksnių, o galbūt paauglystės patirtys priklauso nuo kultūriniame kontekste vyraujančio auklėjimo būdo. Praleidus apie devynis mėnesius stebint ir apklausinėjant Samoa gyventojus bei taikant psichologinius testus Mead padarė išvadą, kad paauglystė nebuvo stresą keliantis laikotarpis Samoa mergaitėms. Pasirodo, kad kultūriniai modeliai Samoa valstybėje labai ryškiai skyrėsi nuo Jungtinių Valstijų kultūrinių modelių. M. Mead tyrė 68 merginas iš trijų kaimų vakarinėje Ta'u saloje, ir padarė išvadą , kad paauglystė nebuvo įtemptas laikas palyginus su paauglių audromis ir kylančiu stresu " Vakarų visuomenėje. M. Mead akcentavo kultūrinių veiksnių skirtumus. Ji teigė, kad Samoa paauglės nesusiduria su daugybe prieštaringų asmeninių pasirinkimų ir poreikių. Tačiau jos išvadomis buvo suabejota kitų antropologų, ji buvo kritikuojama dėl Samoa gyvenimo romantizavimo.
M. Mead Samoa lauko tyrimų kritikai prieštaravo jos būsto pasirinkimui. Antropologė pasirinko gyventi jūrų ambulatorijoje,kur gyveno kartu su amerikiečių šeimomis, o ne vienuose iš Samoa namų. Šiame laiške skirtame Ruth Benedict, M. Mead paaiškina savo sprendimą (kurį lėmė prasta jos sveikata ir medicininės priežiūros poreikis), ir išreiškia susirūpinimą, kad ji gali būti laikoma išlepusia dėl to, kad ne gyvena kartu su Samoa gyventojais.
Nuotraukos šaltinis: http://www.loc.gov/exhibits/mead/field-samoa.html
Nuotraukos šaltinis: http://www.loc.gov/exhibits/mead/field-samoa.html
Nuotrauka vaizduoja kambarį, kuriame gyveno M. Mead. Kartu su nuotrauka siųstame laiške taip pat buvo rašoma, jog ji apsigyveno pas Amerikos jūrų laivyno vaistininką. Nepaisant to, jog Mead ir negyveno su vietos gyventojais, tačiau jie kasdien pas ją ateidavo, kalbėdavo su ja, pasakodavo savo istorijas, šokdavo ir dainuodavo, tokiu būdu suteikdami jos tyrimui reikalingos informacijos.
Tyrimų lauko pastėbėjimai
Šis puslapis yra viena iš šešių laukų stebėjimų užrašų. Tai - dalis medžiagos jai tyrinėjant Fitiuta kaime, kuris yra rytiniame Ta'u gyvenvietės salos gale. Šie jos pastebėjimai pirmiausia susiję su materialiniai kultūros gyvenvietės dalykais.
Nuotraukos šaltinis: http://www.loc.gov/exhibits/mead/field-samoa.html
Šis puslapis yra viena iš šešių laukų stebėjimų užrašų. Tai - dalis medžiagos jai tyrinėjant Fitiuta kaime, kuris yra rytiniame Ta'u gyvenvietės salos gale. Šie jos pastebėjimai pirmiausia susiję su materialiniai kultūros gyvenvietės dalykais.
Nuotraukos šaltinis: http://www.loc.gov/exhibits/mead/field-samoa.html
Tai nuotrauka, kurioje užfiksuota antropologė , vilkinti tradicinę vestuvinę suknelę, kurią išaudė paskutinė Munu‘a karalienė Makelita. Beje šios nuotraukos buvo siunčiamos laiške jos gerai draugei Ruth Benedict.
,,Brendimas Samoa salose (1928m.)" – ,,Coming of Age in Samoa. A Psychological Study of Primitive Youth for Western Civilization"
Margaret Mead ankstyviausias bestseleris „Coming of Age in Samoa: A Psychological Study of Prmitive Youth for Western Civilization (1928)“. Tai tyrimas apie Samoa paauglius, išgarsinęs ją. Jos novelistinis rašymo stilius ir aktuali knygos tema padarė šį darbą prieinamą tiek profesionalams, tiek pasauliečiams. Šioje knygoje autorė pažymėjo, kad jei yra įmanoma rasti visuomenę, kur paauglystė neįtraukia paauglių į krizinę padėtį, tuomet galime daryti išvadą, kad būtent kultūrinis elgesio modeliavimas, prisideda prie žmogaus vystymosi. Ji skiria savo knygą išsilavinusių visuomenei ir tiems, kurie dirbo specialiai su vaikais. Buvo tikimasi, kad ši knygą turės įtakos švietimo sistemos kūrimui Amerikoje.
Nors knyga buvo visuotinai pripažinta, tačiau buvo įvairių prieštaravimų dėl jos novelistinio rašymo stiliaus bei išvadų pritaikomumo Amerikos švietimo kūrimui. Nepaisant savo trūkumų ši knyga turėjo ilgalaikį pasisekimą ir buvo išspausdintas daugiau nei tuziną kartų įvairiomis kalbomis.
Nuotraukos šaltinis: http://www.loc.gov/exhibits/treasures/trr064.html
Margaret Mead ankstyviausias bestseleris „Coming of Age in Samoa: A Psychological Study of Prmitive Youth for Western Civilization (1928)“. Tai tyrimas apie Samoa paauglius, išgarsinęs ją. Jos novelistinis rašymo stilius ir aktuali knygos tema padarė šį darbą prieinamą tiek profesionalams, tiek pasauliečiams. Šioje knygoje autorė pažymėjo, kad jei yra įmanoma rasti visuomenę, kur paauglystė neįtraukia paauglių į krizinę padėtį, tuomet galime daryti išvadą, kad būtent kultūrinis elgesio modeliavimas, prisideda prie žmogaus vystymosi. Ji skiria savo knygą išsilavinusių visuomenei ir tiems, kurie dirbo specialiai su vaikais. Buvo tikimasi, kad ši knygą turės įtakos švietimo sistemos kūrimui Amerikoje.
Nors knyga buvo visuotinai pripažinta, tačiau buvo įvairių prieštaravimų dėl jos novelistinio rašymo stiliaus bei išvadų pritaikomumo Amerikos švietimo kūrimui. Nepaisant savo trūkumų ši knyga turėjo ilgalaikį pasisekimą ir buvo išspausdintas daugiau nei tuziną kartų įvairiomis kalbomis.
Nuotraukos šaltinis: http://www.loc.gov/exhibits/treasures/trr064.html
,,Augant Naujojoje Gvinėjoje (1930m.) " – ,,Growing Up in New Guinea"
“Growing Up in New Guinea (1930)” kita populiari Margaret Mead knyga atkreipianti dėmesį į ankstyvąjį vaiko vystymosi periodą. Ši knyga buvo parašyta iš tyrinėjimų Naujosios Gvinėjos šiaurinėje pakrantėje.M. Mead norėjo studijuoti vaikų mąstymo procesą ir paprašė Naujojoje Gvinėjoje gyvenančių vaikų nupiešti piešinius. Antropologė surinko apie 35. 000 vienetų vaikų meno kūrinių ir pastebėjo, kad atsižvelgiant į kultūros akcentus, skiriasi vaikų mintys, kūriniai. M. Mead paskelbė savo išvadas knygoje ,,Growing Up in New Guinea (1930)".
“Growing Up in New Guinea (1930)” kita populiari Margaret Mead knyga atkreipianti dėmesį į ankstyvąjį vaiko vystymosi periodą. Ši knyga buvo parašyta iš tyrinėjimų Naujosios Gvinėjos šiaurinėje pakrantėje.M. Mead norėjo studijuoti vaikų mąstymo procesą ir paprašė Naujojoje Gvinėjoje gyvenančių vaikų nupiešti piešinius. Antropologė surinko apie 35. 000 vienetų vaikų meno kūrinių ir pastebėjo, kad atsižvelgiant į kultūros akcentus, skiriasi vaikų mintys, kūriniai. M. Mead paskelbė savo išvadas knygoje ,,Growing Up in New Guinea (1930)".
„Lytis ir temperamentas pirmykštėse visuomenėse“ (,,Sex and Temperament in Three Primitive Societies (1935)”)
Tai palyginamasis Mead lauko tyrimas tarp Naujosios Gvinėjos Arapesh’ų, Mundugumor’ų ir Tchambuli žmonių, pagrįstas R. Benedict žmogaus elgesio kultūrinio modeliavimo supratimu. Margaret Mead tikėjo, jog tiek vyriškumas, tiek ir moteriškumas yra nulemti daugiausiai kultūrinių sąlygų, ir kad kiekviena kultūra renkasi skirtingus asmenybės bruožus, priskiriamus vyrams ir moterims. Atlikdama šį tyrimą M. Mead siekė išsiaiškinti kiek temperamento skirtumai tarp lyčių yra kultūriškai determinuoti ir kiek jie yra įgimti. Kiekvienoje tirtoje kultūroje M.Mead pastebėjo skirtingus vyriškuosius ir moteriškuosius elgesio modelius, kurie buvo visiškai priešingi to metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vyravusiems lyčių vaidmenims. Antropologė pastebėjo, kad Arapesh’ų ir vyrų, ir moterų temperamentai pasižymėjo ramumu, taikumu, jautrumu ir polinkiu bendradarbiauti. Tarp Mundugumor’ų (arba Biwat) abiejų lyčių atstovai buvo agresyvūs ir turėjo polinkį į smurtą bei siekiantys galios ir aukštesnės pozicijos. Tuo tarpu Tchambuli (arba Chambri) žmonių temperamentas tarp lyčių reikšmingai skyrėsi. Moterys buvo dominuojančios, objektyvios, valdančios, tuo tarpu vyrai - mažiau atsakingi ir labiau emociškai priklausomi.
Šis antropologės darbas svarbus tuo, kad jis parodo, jog natūralių polinkių, priskirtinų vyrams ir moterims, apibrėžtys tarp kultūrų skiriasi. Jautrumas, švelnumas ir vaikų priežiūra, kaip atskleidė tyrimas, būdinga ne tik moterims, o agresyvumas ir nuožmumas nebūtinai vien vyrams būdingi bruožai. Tiriamose kultūrose vyrų ir moterų elgesys bei būdo bruožai visiškai skyrėsi nuo tipiškomis laikomų Vakarų kultūrų.
Nuotraukos šaltinis: http://www.coverbrowser.com/covers/mentor-books/4
Tai palyginamasis Mead lauko tyrimas tarp Naujosios Gvinėjos Arapesh’ų, Mundugumor’ų ir Tchambuli žmonių, pagrįstas R. Benedict žmogaus elgesio kultūrinio modeliavimo supratimu. Margaret Mead tikėjo, jog tiek vyriškumas, tiek ir moteriškumas yra nulemti daugiausiai kultūrinių sąlygų, ir kad kiekviena kultūra renkasi skirtingus asmenybės bruožus, priskiriamus vyrams ir moterims. Atlikdama šį tyrimą M. Mead siekė išsiaiškinti kiek temperamento skirtumai tarp lyčių yra kultūriškai determinuoti ir kiek jie yra įgimti. Kiekvienoje tirtoje kultūroje M.Mead pastebėjo skirtingus vyriškuosius ir moteriškuosius elgesio modelius, kurie buvo visiškai priešingi to metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vyravusiems lyčių vaidmenims. Antropologė pastebėjo, kad Arapesh’ų ir vyrų, ir moterų temperamentai pasižymėjo ramumu, taikumu, jautrumu ir polinkiu bendradarbiauti. Tarp Mundugumor’ų (arba Biwat) abiejų lyčių atstovai buvo agresyvūs ir turėjo polinkį į smurtą bei siekiantys galios ir aukštesnės pozicijos. Tuo tarpu Tchambuli (arba Chambri) žmonių temperamentas tarp lyčių reikšmingai skyrėsi. Moterys buvo dominuojančios, objektyvios, valdančios, tuo tarpu vyrai - mažiau atsakingi ir labiau emociškai priklausomi.
Šis antropologės darbas svarbus tuo, kad jis parodo, jog natūralių polinkių, priskirtinų vyrams ir moterims, apibrėžtys tarp kultūrų skiriasi. Jautrumas, švelnumas ir vaikų priežiūra, kaip atskleidė tyrimas, būdinga ne tik moterims, o agresyvumas ir nuožmumas nebūtinai vien vyrams būdingi bruožai. Tiriamose kultūrose vyrų ir moterų elgesys bei būdo bruožai visiškai skyrėsi nuo tipiškomis laikomų Vakarų kultūrų.
Nuotraukos šaltinis: http://www.coverbrowser.com/covers/mentor-books/4
„ Vyras ir moteris" ( „ Male and Female (1949)")
Tai septynių Ramiojo vandenyno salų gyventojų antropologinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojama primityvių kultūrų dinamika bei tai, kaip yra suvokiamas vyriškumas ir moteriškumas.
Vienas iš principų, kuriuos išskyrė antropologė, tai moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus, kuris anot autorės, yra universaliai išreiškiamas, išskyrus tuos atvejus, kai kultūra tam prieštarauja. Tarp priešiškų, kanibalistinių Mundugumor‘ų tiek vyrai, tiek moterys yra linkę nekęsti vaikų. Moters pastojimas yra laikomas vyro bausme jai, todėl čia vyrauja didelis vaikų mirtingumas dėl nepriežiūros. Priešingai yra tarp Arapesh‘ų žmonių, kur tiek vyrai, tiek moterys lygiai taip pat rūpinasi vaikais, juos augina ir auklėja vienodai.
Taigi Margaret Mead pasinaudodama savo surinktais duomenimis apie būdingas lyčių vaidmenų kultūrines variacijas teigė, jog lyčių vaidmenys nėra universalus, „natūralus“ biologinio išsivystymo rezultatas, bet kintantis kultūrinis tvarinys. Tokiu būdu Boas’o tradicijoje Mead lyčių vaidmenų tyrimai, kaip ir jos tyrimai apie paauglius iškėlė diskusinį klausimą apie paprastą biologinį žmogaus elgesio determinizmą. Kadangi jos lauko tyrimai įtikino, kad lyčių vaidmenų variacijos yra įmanomos, Mead padarė išvadą, jog vyriškumas ir moteriškumas yra kultūrinės konstrukcijos, bet ne biologinės duotybės.
Dar daugiau, ji suprato temperamentų skirtumus, kurie kilo tarp moterų ir vyrų, lygiai taip pat reikšmingus, kaip ir biologinė lytis.
Tai septynių Ramiojo vandenyno salų gyventojų antropologinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojama primityvių kultūrų dinamika bei tai, kaip yra suvokiamas vyriškumas ir moteriškumas.
Vienas iš principų, kuriuos išskyrė antropologė, tai moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus, kuris anot autorės, yra universaliai išreiškiamas, išskyrus tuos atvejus, kai kultūra tam prieštarauja. Tarp priešiškų, kanibalistinių Mundugumor‘ų tiek vyrai, tiek moterys yra linkę nekęsti vaikų. Moters pastojimas yra laikomas vyro bausme jai, todėl čia vyrauja didelis vaikų mirtingumas dėl nepriežiūros. Priešingai yra tarp Arapesh‘ų žmonių, kur tiek vyrai, tiek moterys lygiai taip pat rūpinasi vaikais, juos augina ir auklėja vienodai.
Taigi Margaret Mead pasinaudodama savo surinktais duomenimis apie būdingas lyčių vaidmenų kultūrines variacijas teigė, jog lyčių vaidmenys nėra universalus, „natūralus“ biologinio išsivystymo rezultatas, bet kintantis kultūrinis tvarinys. Tokiu būdu Boas’o tradicijoje Mead lyčių vaidmenų tyrimai, kaip ir jos tyrimai apie paauglius iškėlė diskusinį klausimą apie paprastą biologinį žmogaus elgesio determinizmą. Kadangi jos lauko tyrimai įtikino, kad lyčių vaidmenų variacijos yra įmanomos, Mead padarė išvadą, jog vyriškumas ir moteriškumas yra kultūrinės konstrukcijos, bet ne biologinės duotybės.
Dar daugiau, ji suprato temperamentų skirtumus, kurie kilo tarp moterų ir vyrų, lygiai taip pat reikšmingus, kaip ir biologinė lytis.
Pagrindinė Margaret Mead idėja
Analizuoti asmenybę, anot M. Mead, būtina per inkultūraciją (sinonimas socializacijai, tai kultūros įgijimas bei kultūros įgavimo procesas, t.y. tam tikras socialinis procesas, kurio metu vaikai perima tam tikrus mąstymo, jausenos, elgesio būdus, toje kultūroje laikomus tinkamiausiais suaugusiems). Būtina atsižvelgti į du pagrindinius aspektus t.y. socializaciją ir savireguliaciją (asmens identiteto pasireiškimas, elgesio motyvacija). Abu veiksniai turi būti nagrinėjami kartu, nes jie abu kartu sudaro inkultūrizaciją, kurios metu nesuaugusi, besiformuojanti, kartu ir formuojamoji asmenybė perima suaugusiųjų laikomus tinkamais suaugusiems mąstymo, jausenos, elgesio būdus. Margaret Mead įrodė, kad nėra universalių ar neišvengiamų inkultūrizacijos krizių : pvz., paauglystės - kaip krizinio amžiaus tarpsnio. Tyrimai Samoa pagrindu bei lyginamai su Vakarų – Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos kultūra parodė, kad paauglystės krizė tėra Vakarų industrinių visuomenių reiškinys ir ji visai neegzistuoja Okeanijoje.
Analizuoti asmenybę, anot M. Mead, būtina per inkultūraciją (sinonimas socializacijai, tai kultūros įgijimas bei kultūros įgavimo procesas, t.y. tam tikras socialinis procesas, kurio metu vaikai perima tam tikrus mąstymo, jausenos, elgesio būdus, toje kultūroje laikomus tinkamiausiais suaugusiems). Būtina atsižvelgti į du pagrindinius aspektus t.y. socializaciją ir savireguliaciją (asmens identiteto pasireiškimas, elgesio motyvacija). Abu veiksniai turi būti nagrinėjami kartu, nes jie abu kartu sudaro inkultūrizaciją, kurios metu nesuaugusi, besiformuojanti, kartu ir formuojamoji asmenybė perima suaugusiųjų laikomus tinkamais suaugusiems mąstymo, jausenos, elgesio būdus. Margaret Mead įrodė, kad nėra universalių ar neišvengiamų inkultūrizacijos krizių : pvz., paauglystės - kaip krizinio amžiaus tarpsnio. Tyrimai Samoa pagrindu bei lyginamai su Vakarų – Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos kultūra parodė, kad paauglystės krizė tėra Vakarų industrinių visuomenių reiškinys ir ji visai neegzistuoja Okeanijoje.
Šios antropologės požiūrį tiek į savo darbą, tiek ir į patį gyvenimą bene geriausiai apibūdina išsakyta mintis, kai jos buvo paklausta: ,,Kokio užrašo ji norėtų kaip epitafijos?“.
Į šį klausimą M. Mead atsakė :„ Ji gyveno pakankamai ilgai, kad padarytų ką nors gero“ .
Į šį klausimą M. Mead atsakė :„ Ji gyveno pakankamai ilgai, kad padarytų ką nors gero“ .
Video medžiaga apie M. Mead
gARSIAUSIOS mARGARET mEAD FRAZĖS:
http://www.brainyquote.com/quotes/authors/m/margaret_mead.html
Naudota literatūra:
American national biography online. 2000.Margaret Mead. S.l. Prieiga per internetą: http://www.anb.org/articles/14/14-00729.html
Čiubrinskas, Vytis. 2007. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
Nacional academy of sciences. 1989. MARGARET MEAD 1901—1978 A Biographical Memoir by CLIFORD GEERTZ. Washington D.C.: Nacional academy of sciences. Prieiga per internetą : http://www.nasonline.org/publications/biographical-memoirs/memoir-pdfs/mead-margaret.pdf
The Library of Congress. S.a. Margaret Mead: Human Nature and the Power of Culture. S.l. Prieiga per internetą: http://www.loc.gov/exhibits/mead/field-samoa.html
American national biography online. 2000.Margaret Mead. S.l. Prieiga per internetą: http://www.anb.org/articles/14/14-00729.html
Čiubrinskas, Vytis. 2007. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
Nacional academy of sciences. 1989. MARGARET MEAD 1901—1978 A Biographical Memoir by CLIFORD GEERTZ. Washington D.C.: Nacional academy of sciences. Prieiga per internetą : http://www.nasonline.org/publications/biographical-memoirs/memoir-pdfs/mead-margaret.pdf
The Library of Congress. S.a. Margaret Mead: Human Nature and the Power of Culture. S.l. Prieiga per internetą: http://www.loc.gov/exhibits/mead/field-samoa.html
RSS Feed