Biografija
Claude Levi-Strauss gimė 1908 metais lapkričio 28 dieną Briuselyje. Levi Strauss - tarptautiniu mastu pripažintas prancūzų antropologas ir etnologas, labiausiai žinomas kaip struktūralizmo teorijos (arba kitaip struktūrinės antropologijos), padedančios suprasti visuomenę ir kultūrą, plėtotojas. XX amžiaus antroje pusėje turėjo lemiamą įtaką humanitarinių mokslų srityje.
Levi – Strauss gimė nereligingų žydų šeimoje, puoselėjančioje intelektinės ir meno tradicijas. Per savo vaikystę su šeima daugiausia gyveno Paryžiuje. Levi – Strauss per ilgą savo gyvenimą net tris kartus buvo vedęs.
Prancūzų antropologas ir etnologas persikėlė į Paryžiaus 16-ąjį rajoną, siekiant pabaigti savo aukštosios mokyklos studijas. Pirmiausia baigė Lycée Janson-de-Sailly, vėliau Lycée Condorcet. Baigiant aukštąją mokyklą jis susitinka su belgu, kuris priklausė socialistų partijai. Jis padaro svarbią įtaką Strauss. Tuo metu Levi Strauss nusprendė prisijungti prie kairiųjų partijos. Levi – Strauss tampa Socialistų partijos aktyvistu, jis pirmuoju paskiriamas atsakingu už "Groupe d'études Socialistes" (Socialistų tyrimo grupė), ir galiausiai gauna statusą "secretaire Général des étudiants Socialistes" (socialistų studentų generalinis sekretorius).
Po aukštosios mokyklos baigimo Lévi Strauss tęsė studijas Sorbonoje. Jo akademinės paieškos prasidėjo nuo filosofijos studijų, nors vienas jo dėstytojas anuomet taikliai pastebėjo, kad būsimo antropologo pašaukimas yra visai kitas nei filosofija, tačiau labai arti jos. Dar prieš filosofijos studijas Lévi Strauss didelę įtaką padarė Karlo Marxo ir Sigmundo Freudo teorijos. Šie mąstytojai jį įtikino, kad net pačius neracionaliausius reiškinius galima paaiškinti racionaliai. Kaip vėliau jis pats teigė, Marxo idėjos jį priartino prie Georgo Hegelio ir galiausiai prie Immanuelio Kanto idėjų. Jos tam tikru atžvilgiu ir lėmė antropologo minties kelią, paremtą teiginiu, kad „protas turi savo ribas, kurias primeta niekada iki galo neperžvelgiamai tikrovei ir kad jis suvokia tą tikrovę tik per tų ribų „pinučius“.
Marxo vaidmuo Lévi Strausso gyvenime neapsiribojo nuoroda tik į Kanto filosofiją, bet paveikė ir jaunystės dienų politinę orientaciją, kadangi jis buvo Socialistinių studijų aukštesniosiose normalinėse mokyklose grupės sekretorius ir Studentų socialistų federacijos generalinis sekretorius. Pirmasis Lévi Strauss akademinės veiklos laikotarpis prasidėjo 1934 metais, kai jis buvo pakviestas į San Paulo universitetą dėstyti sociologiją. Tuo metu Brazilijos daugiausia prancūziškai kalbanti aukštuomenė nusprendė stimuliuoti kultūrinį ir intelektualinį gyvenimą, įkurdama universitetą ir kvietė mokslininkus iš Prancūzijos; tarp jų buvo ir Claude’as Lévi Strauss bei istorikas Fernand’as Braudelis. Lévi Strauss proga dirbti Brazilijoje sutapo su galimybe tapti etnologu. Jaunas filosofijos ir sociologijos dėstytojas susižavėjo anglosaksiškąja praktine etnologija.
Brazilijoje Lévi Straussas išvyko į pirmąją ekspediciją pas kaduvenų ir bororo genčių indėnus Mato Groso vietovėje, be to, parašė pirmąjį savo straipsnį apie bororo socialinę organizaciją ir surengė ekspedicijos radinių parodą. 1938 metais jis dalyvavo ekspedicijoje pas nambikvarų genties indėnus. Čia surinkta medžiaga vėliau tapo Lévi Strausso papildomos disertacijos pagrindu.
Viešnagė Brazilijoje truko iki 1939 metų. Galimybė dėstyti sociologiją ir užsiimti praktine etnologija Brazilijoje suvaidino svarbų vaidmenį Lévi Strauss darbuose. Vėliau jis tapo amerikanistu.
Baigęs universitetą, kelerius metus dėstė vidurinėje mokykloje.. 1939 m. grįžo į Prancūziją kai prasidėjo karas. Nors Strauss ir buvo mobilizuotas, tačiau mūšyje neteko dalyvauti nei karto. Prancūzijai kapituliavus, dėl žydiškos kilmės turėjo slapstytis. Vėliau, atsiradus progai, pasitraukė į JAV. Didžiąją karo metų dalį praleido Niujorke, užsiimdamas akademine veikla. Per juos kartu su Romanu Jakobsonu pradėjo plėtoti struktūralizmo teoriją. Taip pat patyrė stiprią amerikiečių antropologo Franzo Boas įtaką.
Grįžęs į Prancūziją 1947 metais, Lévi Strauss dirbo įvairiose kultūros institucijose ir pelnė akademinį pripažinimą. Šalia dėstytojavimo ir tyrimų jis neretai turėjo visokiausių kitokių pareigų. 1948 metais dirbo tyrimų vadovu Nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (Centre National de Recherche Scientifique), direktoriaus pavaduotoju Žmogaus muziejuje (Musée de l’Homme), Aukštųjų studijų mokykloje (École Practique de Hautes Etudes) vadovavo Rašto neturinčių tautų religijų katedrai, kuriai anksčiau vadovavo ir Marcelis Maussas. 1949 metais knygą „Elementariosios giminystės struktūros“ apsigynė kaip pagrindinę disertaciją, o darbą „Šeimyninis ir socialinis nambikvarų genties gyvenimas“ kaip papildomą disertaciją. 1958 metais mokslininkas gavo vietą Prancūzijos koledžo Socialinės antropologijos katedroje. Po poros metų įkūrė Socialinės antropologijos laboratoriją ir Prancūzijos etnologų žurnalą „Žmogus“ (L’Homme), turėjusį prilygti American Anthropologist JAV arba Man Didžiojoje Britanijoje. 1962 metais išleido dvi svarbias knygas: „Totemizmas šiandien“ (Totémisme aujourd’hui) ir „Laukinis mąstymas“ (La Pensée sauvage). Galiausiai 1973 metais LéviStraussas buvo išrinktas į prestižinę Prancūzų akademiją (Académie Française) ir pelnė didžiausią akademinį pripažinimą.
„Kultūra lemia mūsų mąstymą labiau, nei mes galime įsivaizduoti“, taip teigia Levi – Straussas. Savo knygose jis įrodinėjo, kad žmonės mąsto ir supranta pasaulį lygindamas jį dviem skirtingais aspektais. Tokiais kaip: karšta/šalta, kieta/minkšta, aukšta/žema. Labai panašiai pavadinta viena jo knyga - „Žalia ir virta” (1964).
Levi-Strauss, taip pat rašo apie teatrologiją nuo 1964 iki 1971 pavadinimu - “Mitologika”, kuris orientuotas į studijų mitus. Jis buvo paskelbtas anglų kalba. Atsidavęs mokslininkas ir produktyvus rašytojas tęsė savo tyrimų mitologiją: mitas ir reikšmė.
Cl. Levi Strauss mirė 2009 m. spalio 31d. Paryžiuje, kai jam buvo 100 metų.
Levi-Strauss apdovanojimai:
- Erazmo apdovanojimas, 1973 m.
- Mokytojo Eckharto apdovanojimas, 2003 m.
- Oksfordo universiteto garbės daktaras
- Harvardo universiteto garbės daktaras
- Kolumbijos universiteto garbės daktaras
- kt. universitetų garbės daktaras.
LAUKINIS MĄSTYMAS
“Laukinis mąstymas”, bet ne “laukinių mąstymas”. Būtent šia takoskyra Levi-Straussas atsiriboja nuo ankstesnės sociologų nuomonės apie pirmykščio mąstymo primityvumą. Jo išvada, kad pirmykščiai žmonės geba abstrakčiai mąstyti, loginių struktūrų požiūriu sulygina jų ir šiuolaikinių žmonių racionalųjį mąstymą. Tai “laukinio” būvio mąstymas, kurio sugebėjimai klasifikuoti niekuo nenusileidžia šiandieninei biologijos ar zoologijos sistematikai.
Remdamasis struktūralistinio metodo principu tvarkyti pozicijas, o ne ieškoti panašumų, Levi Strauss ėmėsi užduoties išryškinti mitinio ir mokslinio mąstymo loginę prigimtį.
„<...> sąvokų gausumą lemia atidesnis dėmesys tikrovės ypatybėms, skvarbesnis žvilgsnis į galimus jų skirtumus. Toks objektyvaus pažinimo troškulys yra viena iš labiausiai neįvertintų vadinamojo „primityvaus“ mąstymo sričių. Nors jie retai nukrypsta į to paties lygio tikrovės reiškinius, kuriais domisi ir modernus mokslas, tačiau naudoja panašias intelektualines operacijas ir stebėjimo metodus. Abiem atvejais visata yra mąstymo objektas bent jau tokiu pačiu mastu kaip ir priemonė poreikiams patenkinti.“ (Strauss, Eribon: 127-128)
„Primityvusis“ mąstymas tyrėjui aiškiau atskleidė esminius proto veiklos mechanizmus, nes jis nori parodyti, kad esama originalių mąstymo būdų, į kuriuos mes nekreipiame dėmesio, arba, tikriau, kurių mes neįtraukiame į mūsų svarstymo lauką
„Tarp mūsų vis dar gyvuoja tokia veiklos rūšis, kurios dėka mes galime techniniame lygmenyje pakankamai aiškiai įsivaizduoti tai, kas spekuliatyviame lygmenyje galėjo tapti mokslu, kurį aš būčiau linkęs vadinti ne tiek primityviu, kiek „pirminiu“. Prancūzijoje ši veikla vadinama meistravimu (bricolage). <...> meistrautojas yra tas, kuris viską daro pats, savo rankomis ir naudodamas, priešingai negu tam tikros srities meistras [specialistas], visokias, dažnai atsitiktines priemones. Mitiniam mąstymui būdinga išreikšti save heteroklitinėmis priemonėmis, kurių skaičius, nors gana didelis, vis dėlto yra ribotas. Ir šis mąstymas, <...> turi tenkintis šiomis priemonėmis, nes kitokių neturi. <...> Taigi mitinis mąstymas yra tam tikra intelektualaus meistravimo rūšis.“ (Strauss: 127)
“Laukinis mąstymas”, bet ne “laukinių mąstymas”. Būtent šia takoskyra Levi-Straussas atsiriboja nuo ankstesnės sociologų nuomonės apie pirmykščio mąstymo primityvumą. Jo išvada, kad pirmykščiai žmonės geba abstrakčiai mąstyti, loginių struktūrų požiūriu sulygina jų ir šiuolaikinių žmonių racionalųjį mąstymą. Tai “laukinio” būvio mąstymas, kurio sugebėjimai klasifikuoti niekuo nenusileidžia šiandieninei biologijos ar zoologijos sistematikai.
Remdamasis struktūralistinio metodo principu tvarkyti pozicijas, o ne ieškoti panašumų, Levi Strauss ėmėsi užduoties išryškinti mitinio ir mokslinio mąstymo loginę prigimtį.
„<...> sąvokų gausumą lemia atidesnis dėmesys tikrovės ypatybėms, skvarbesnis žvilgsnis į galimus jų skirtumus. Toks objektyvaus pažinimo troškulys yra viena iš labiausiai neįvertintų vadinamojo „primityvaus“ mąstymo sričių. Nors jie retai nukrypsta į to paties lygio tikrovės reiškinius, kuriais domisi ir modernus mokslas, tačiau naudoja panašias intelektualines operacijas ir stebėjimo metodus. Abiem atvejais visata yra mąstymo objektas bent jau tokiu pačiu mastu kaip ir priemonė poreikiams patenkinti.“ (Strauss, Eribon: 127-128)
„Primityvusis“ mąstymas tyrėjui aiškiau atskleidė esminius proto veiklos mechanizmus, nes jis nori parodyti, kad esama originalių mąstymo būdų, į kuriuos mes nekreipiame dėmesio, arba, tikriau, kurių mes neįtraukiame į mūsų svarstymo lauką
„Tarp mūsų vis dar gyvuoja tokia veiklos rūšis, kurios dėka mes galime techniniame lygmenyje pakankamai aiškiai įsivaizduoti tai, kas spekuliatyviame lygmenyje galėjo tapti mokslu, kurį aš būčiau linkęs vadinti ne tiek primityviu, kiek „pirminiu“. Prancūzijoje ši veikla vadinama meistravimu (bricolage). <...> meistrautojas yra tas, kuris viską daro pats, savo rankomis ir naudodamas, priešingai negu tam tikros srities meistras [specialistas], visokias, dažnai atsitiktines priemones. Mitiniam mąstymui būdinga išreikšti save heteroklitinėmis priemonėmis, kurių skaičius, nors gana didelis, vis dėlto yra ribotas. Ir šis mąstymas, <...> turi tenkintis šiomis priemonėmis, nes kitokių neturi. <...> Taigi mitinis mąstymas yra tam tikra intelektualaus meistravimo rūšis.“ (Strauss: 127)
ELEMENTARIOSIOS GIMINYSTĖS STRUKTŪROS
C. Levi –Strauss knyga Elementariosios giminystės struktūros, padarė perversmą giminystės sistemų tyrimuose. Joje imta teigti, kad vedybinė giminystė, tiesiog pati santuoka, kurią C. Levi –Strauss pavadinu aljansu, yra socialiai svarbesnė nei kraujo giminystė, nes būtent ji palaiko pirmapradžių – paprastųjų visuomenių stabilumą.
Knygos pirmame skyriuje buvo iškelta pagrindinė mintis, jog gamtos - kultūros opozicija lemia kraujomaišos draudimas yra visų tolesnių šios knygos apmąstymų pamatas. Kraujomaišos draudimas rodo, jog kultūroje viešpatauja tam tikros taisyklės. Stebint laisvėje gyvenančių gyvūnų elgesį lyg ir buvo nustatyta, kad sueities tarp giminių yra retos arba netgi neįmanomos, nes jas reguliuoja tam tikri mechanizmai. Galima atremti teiginius, esą vaikai užaugę po tuo pačiu stogu nejaučia seksualinio potraukio vienas kitam. Veikale ,,Elementariosios giminystės struktūros‘‘ Cl. Levi – Strauss atsidėjo išsamioms giminystės reikšmės studijoms. Pirmiausia jis bandė nustatyti neparastai panašių santuokinių taisyklių egzistavimo tarp istoriškai nesusijusių Australijos, Azijos ir Amerikos žmonių grupių priežastis. Pastebėjęs, kad minėtuose kontinentuose visoms jo tyrinėtoms visuomenėms yra būdinga santuokinė taisyklė, kai individai turi vesti savo abipusę pusseserę /pusbrolį. Tokios abipusio pusbrolystės/pusseserystės giminiavimosi sistemomis paremtas santuokas jis pavadino alijanso tipo, t.y. iš esmės besiskiriančiomis nuo afrikietiškujų.
Levi Strauss susistemino šimto metų giminystės tyrimus ir sujungė į teoriją galinčią išaiškinti sudėtingiausius giluminius socialinių darinių klodus:
„Nes ten stengtasi įnešti aiškumo į sferą, kurioje viešpatavo painiava. Aptariant kiekvieną visuomenę, kiekvieną paprotį galima buvo pasimesti aiškinimų įvairovėje, kurią pabandžiau supaprastinti iki keleto principų.“ (Strauss, Eribon: 120)
Struktūrose buvo tyrinėjama ne tai ką žmonės daro, o tai ką jie mano arba tvirtina, kad turi būti daroma.
C. Levi –Strauss knyga Elementariosios giminystės struktūros, padarė perversmą giminystės sistemų tyrimuose. Joje imta teigti, kad vedybinė giminystė, tiesiog pati santuoka, kurią C. Levi –Strauss pavadinu aljansu, yra socialiai svarbesnė nei kraujo giminystė, nes būtent ji palaiko pirmapradžių – paprastųjų visuomenių stabilumą.
Knygos pirmame skyriuje buvo iškelta pagrindinė mintis, jog gamtos - kultūros opozicija lemia kraujomaišos draudimas yra visų tolesnių šios knygos apmąstymų pamatas. Kraujomaišos draudimas rodo, jog kultūroje viešpatauja tam tikros taisyklės. Stebint laisvėje gyvenančių gyvūnų elgesį lyg ir buvo nustatyta, kad sueities tarp giminių yra retos arba netgi neįmanomos, nes jas reguliuoja tam tikri mechanizmai. Galima atremti teiginius, esą vaikai užaugę po tuo pačiu stogu nejaučia seksualinio potraukio vienas kitam. Veikale ,,Elementariosios giminystės struktūros‘‘ Cl. Levi – Strauss atsidėjo išsamioms giminystės reikšmės studijoms. Pirmiausia jis bandė nustatyti neparastai panašių santuokinių taisyklių egzistavimo tarp istoriškai nesusijusių Australijos, Azijos ir Amerikos žmonių grupių priežastis. Pastebėjęs, kad minėtuose kontinentuose visoms jo tyrinėtoms visuomenėms yra būdinga santuokinė taisyklė, kai individai turi vesti savo abipusę pusseserę /pusbrolį. Tokios abipusio pusbrolystės/pusseserystės giminiavimosi sistemomis paremtas santuokas jis pavadino alijanso tipo, t.y. iš esmės besiskiriančiomis nuo afrikietiškujų.
Levi Strauss susistemino šimto metų giminystės tyrimus ir sujungė į teoriją galinčią išaiškinti sudėtingiausius giluminius socialinių darinių klodus:
„Nes ten stengtasi įnešti aiškumo į sferą, kurioje viešpatavo painiava. Aptariant kiekvieną visuomenę, kiekvieną paprotį galima buvo pasimesti aiškinimų įvairovėje, kurią pabandžiau supaprastinti iki keleto principų.“ (Strauss, Eribon: 120)
Struktūrose buvo tyrinėjama ne tai ką žmonės daro, o tai ką jie mano arba tvirtina, kad turi būti daroma.
TOTEMIZMAS ŠIANDIEN
C. Levi – Strauss ėmėsi nagrinėti totemizmą kaip loginį ir elementarų elementariosios – pirmykštės visuomenės taikomą universalią gamtos objektų klasifikavimo sistemą, nustatančią loginį ekvivalentiškumą tarp gamtos rūšių ir socialinių grupių. Pasinaudodamas Australijos čiabuvių kaip pačių sudėtingiausių visuomenių pavyzdžiu, jis rekonstravo gimininio totemizmo raidą teigdamas, dviejų gimininių grupių (moieties) – kaip seniausių socialinių padalų. Jos (moieties) turi totemines emblemas.
Totemizmas – pagal C. Levi – Strauss – analogija pagrįstas panašumas/prigimtinio ryšio pabrėžimas tarp atskirų giminių/klanų ir gyvūnų ar augalų rūšių. Totemizmas yra sistema, ieškanti ir išryškinanti analogiškus skirtumus tarp žmonių grupių, iš vienos pusės, ir gyvūnų bei augalų grupių, iš kitos. Kaip įvardino Levi- Strauss, ne panašumai (tarp giminių ir gamtos rūšių) lemia, o skirtumai tarp vienos ir kitos gyvūnų rūšies, iš kitos pusės, bei skirtumai tarp vienos giminės ir kitos, iš kitos, - būtent tokie skirtumai yra panašūs. Tokiu būdu kalnuose gyvenantys ir medžiojantys skiriasi nuo pakrantės gyvenančių ir žvejojančių labai panašiais, tiesiog adekvačiais skirtumais.
Tas skirtumas valdžiai atsispindi totemų pavadinimuose ir santykiuose tarp giminių (aukštesniosiose giminės santykiuose su žemesne). Žmogus nors ir gerai suvokia konkretesnius skirtumus, bet tendencija suvokti skirtumus yra esminė, nors ir neįsisąmoninta. Tai pagrįsta tvirta logika, atsiremiančią į priešinimą: gamta – kultūra..
Skirtingos kultūros konstruoja skirtingas simbolių atitikmenų grandines. Pvz., Navaho indėnai brėžia simbolinius atitikmenis tarp gyvūnų – augalų – dangaus kūnų – kalvų ir vandenų. Kiekvienas tos komplektas įtvirtinamas kaip privalomas ir panaudojamas ritualams.
C. Levi – Strauss ėmėsi nagrinėti totemizmą kaip loginį ir elementarų elementariosios – pirmykštės visuomenės taikomą universalią gamtos objektų klasifikavimo sistemą, nustatančią loginį ekvivalentiškumą tarp gamtos rūšių ir socialinių grupių. Pasinaudodamas Australijos čiabuvių kaip pačių sudėtingiausių visuomenių pavyzdžiu, jis rekonstravo gimininio totemizmo raidą teigdamas, dviejų gimininių grupių (moieties) – kaip seniausių socialinių padalų. Jos (moieties) turi totemines emblemas.
Totemizmas – pagal C. Levi – Strauss – analogija pagrįstas panašumas/prigimtinio ryšio pabrėžimas tarp atskirų giminių/klanų ir gyvūnų ar augalų rūšių. Totemizmas yra sistema, ieškanti ir išryškinanti analogiškus skirtumus tarp žmonių grupių, iš vienos pusės, ir gyvūnų bei augalų grupių, iš kitos. Kaip įvardino Levi- Strauss, ne panašumai (tarp giminių ir gamtos rūšių) lemia, o skirtumai tarp vienos ir kitos gyvūnų rūšies, iš kitos pusės, bei skirtumai tarp vienos giminės ir kitos, iš kitos, - būtent tokie skirtumai yra panašūs. Tokiu būdu kalnuose gyvenantys ir medžiojantys skiriasi nuo pakrantės gyvenančių ir žvejojančių labai panašiais, tiesiog adekvačiais skirtumais.
Tas skirtumas valdžiai atsispindi totemų pavadinimuose ir santykiuose tarp giminių (aukštesniosiose giminės santykiuose su žemesne). Žmogus nors ir gerai suvokia konkretesnius skirtumus, bet tendencija suvokti skirtumus yra esminė, nors ir neįsisąmoninta. Tai pagrįsta tvirta logika, atsiremiančią į priešinimą: gamta – kultūra..
Skirtingos kultūros konstruoja skirtingas simbolių atitikmenų grandines. Pvz., Navaho indėnai brėžia simbolinius atitikmenis tarp gyvūnų – augalų – dangaus kūnų – kalvų ir vandenų. Kiekvienas tos komplektas įtvirtinamas kaip privalomas ir panaudojamas ritualams.
MITOLOGIKA
„Mitologikos“ – tai įspūdingas keturių tomų veikalas, kuriame antropologas aptarė ir struktūriškai išnagrinėjo apie tūkstantį mitų, surinktų iš dviejų šimtų Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų grupių. Mitus galima skaityti / suprasti pažodžiui (horizontaliai), tada jie bus pasakos. O galima skaityti vertikaliai t.y. pastebint, kad kai kurie semantiniai pasakojimo bruožai nuolat kartojasi ir organizuojasi į tam tikrą reikšmės struktūrą.
Jis teigia, kad mitų sprendžiamos problemos yra universalios. Jose naudojamos figuratyvinės išraiškų priemonės, kaip ir bet kuri kalba, nepriklauso nuo atskirų individų, o sudaro konkrečios visuomenės lobyną. Mitinio pasakojimo forma perduodamas turinys cirkuliuoja tarp žmonių, nors pačios išraiškos formos tiesiogiai nėra suprantamos.
Mitologika šia prasme panaši į toteminės klasifikacijos logiką. Pastarojoje giluminis – archetipinis gamtos (gyvūnų) pažinimo turinys visada cirkuliuoja kaip pagrindas socialinėms grupėms (klanams) atpažinti bei klasifikuoti pagal gyvūninius pavidalus / emblemas. Tuo tarpu mite glūdi ir pirmapradžiai kognityviniai tikrovės pažinimo kodai, pasireiškiantys per binarines opozicijas. C. Levi – Strauss tikėjo, kad mitai įkūnija struktūras, kurios yra universalių mąstymo struktūrų tiesioginiai produktai ir tuo žmogiškasis protas įprasmina pasaulį. .
Apskritai mitais visuomenė siekia figuratyviai (metaforiškai ir simboliškai) išreikšti ir išspręsti egzistenciniai problemas, sukurdama mito – loginį (t.y. perkeltinį - simbolinį) tvarkos, pusiausvyros, ramybės ir solidarumo pagrindą.
„Mitologikos“ – tai įspūdingas keturių tomų veikalas, kuriame antropologas aptarė ir struktūriškai išnagrinėjo apie tūkstantį mitų, surinktų iš dviejų šimtų Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų grupių. Mitus galima skaityti / suprasti pažodžiui (horizontaliai), tada jie bus pasakos. O galima skaityti vertikaliai t.y. pastebint, kad kai kurie semantiniai pasakojimo bruožai nuolat kartojasi ir organizuojasi į tam tikrą reikšmės struktūrą.
Jis teigia, kad mitų sprendžiamos problemos yra universalios. Jose naudojamos figuratyvinės išraiškų priemonės, kaip ir bet kuri kalba, nepriklauso nuo atskirų individų, o sudaro konkrečios visuomenės lobyną. Mitinio pasakojimo forma perduodamas turinys cirkuliuoja tarp žmonių, nors pačios išraiškos formos tiesiogiai nėra suprantamos.
Mitologika šia prasme panaši į toteminės klasifikacijos logiką. Pastarojoje giluminis – archetipinis gamtos (gyvūnų) pažinimo turinys visada cirkuliuoja kaip pagrindas socialinėms grupėms (klanams) atpažinti bei klasifikuoti pagal gyvūninius pavidalus / emblemas. Tuo tarpu mite glūdi ir pirmapradžiai kognityviniai tikrovės pažinimo kodai, pasireiškiantys per binarines opozicijas. C. Levi – Strauss tikėjo, kad mitai įkūnija struktūras, kurios yra universalių mąstymo struktūrų tiesioginiai produktai ir tuo žmogiškasis protas įprasmina pasaulį. .
Apskritai mitais visuomenė siekia figuratyviai (metaforiškai ir simboliškai) išreikšti ir išspręsti egzistenciniai problemas, sukurdama mito – loginį (t.y. perkeltinį - simbolinį) tvarkos, pusiausvyros, ramybės ir solidarumo pagrindą.
C. LEVI – STRAUSS ĮNAŠAS Į ANTROPOLOGIJĄ
C. Levi – Strauss nurodė socialines struktūras esant žmogiškame mąstyme ir socialinę interakciją laikė giluminių, kognityvinių struktūrų paviršine manifestacija (manifestacija - viešas masinis visuomenės pritarimo, reikalavimų, protesto pareiškimas, demonstracija).
Labai svarbi C. Levi – Strauss išvada, kad primityvūs žmonės yra apvaldyti nepasotinamo apetito primesti tvarką pasauliui.
C. Levi – Strauss socialinę struktūrą suprato ir kaip statinę, ir kaip dinaminę socialinės organizacijos formą. Tačiau atrodo, kad jis aukojo dinamiką statikos pirmumui pabrėžti. Be to, jis bandė priešinti modelį realybei, struktūrą – įvykiui, esmė – atvejui.
Video apie Claude Levi - Strauss
C. Levi – Strauss nurodė socialines struktūras esant žmogiškame mąstyme ir socialinę interakciją laikė giluminių, kognityvinių struktūrų paviršine manifestacija (manifestacija - viešas masinis visuomenės pritarimo, reikalavimų, protesto pareiškimas, demonstracija).
Labai svarbi C. Levi – Strauss išvada, kad primityvūs žmonės yra apvaldyti nepasotinamo apetito primesti tvarką pasauliui.
C. Levi – Strauss socialinę struktūrą suprato ir kaip statinę, ir kaip dinaminę socialinės organizacijos formą. Tačiau atrodo, kad jis aukojo dinamiką statikos pirmumui pabrėžti. Be to, jis bandė priešinti modelį realybei, struktūrą – įvykiui, esmė – atvejui.
Video apie Claude Levi - Strauss
Bibliografija:
Barrett, Stanley. 2009. Anthropology: a Student's guide to Theory and Method. Toronto: University of Toronto Press
Čiubrinskas, Vytis. 2007. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universiteta
Lévi-Strauss Claude, Éribon Didier, Iš arti ir iš toli : interviu knyga, Vilnius : Baltos lankos, 2002.
Levi-Strauss, Claude. 1997. Laukinis mąstymas. Vilnius: Baltos lankos
The European Graduate School Claude Levi Strauss - Biography. Prieiga per internetą: http://www.egs.edu/library/claude-levi-strauss/
Tautosakos darbai XXXVI 2008 CLAUDE’AS LÉVI-STRAUSSAS IR STRUKTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS AUKSO DEŠIMTMEČIAI. Preiga per internetą: http://www.llti.lt/failai/20_Sukaktys_02.pdf
http://www.youtube.com/watch?v=zpj-rX0X4n0
http://www.youtube.com/watch?v=bu9Jt2z-DQg
http://www.youtube.com/watch?v=e4xDz_Bcv-w
Barrett, Stanley. 2009. Anthropology: a Student's guide to Theory and Method. Toronto: University of Toronto Press
Čiubrinskas, Vytis. 2007. Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universiteta
Lévi-Strauss Claude, Éribon Didier, Iš arti ir iš toli : interviu knyga, Vilnius : Baltos lankos, 2002.
Levi-Strauss, Claude. 1997. Laukinis mąstymas. Vilnius: Baltos lankos
The European Graduate School Claude Levi Strauss - Biography. Prieiga per internetą: http://www.egs.edu/library/claude-levi-strauss/
Tautosakos darbai XXXVI 2008 CLAUDE’AS LÉVI-STRAUSSAS IR STRUKTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS AUKSO DEŠIMTMEČIAI. Preiga per internetą: http://www.llti.lt/failai/20_Sukaktys_02.pdf
http://www.youtube.com/watch?v=zpj-rX0X4n0
http://www.youtube.com/watch?v=bu9Jt2z-DQg
http://www.youtube.com/watch?v=e4xDz_Bcv-w
RSS Feed