Franz boas (1858-1942)

1/5/2014

Trumpai APIE FRANZ BOAS'Ą

● Gimė Vokietijoje, bet didžiąją gyvenimo dalį praleido ir mirė JAV.

● Specializavosi kaip fizikas ir geografas.

● Vėliau dėmesį nukreipė į neeuropietiškų visuomenių ir kultūrų tyrinėjimus.

● Dėstė ne vienam žymiam antropologui: Margaret Mead, Ruth Benedict ir kt.

● Laikomas Amerikos antropologijos tėvu.

KULTŪRINIS RELIATYVIZMAS

F. Boasas susitelkė į Č. Darvino evoliucijos teoriją- kad pokyčiai vyksta atsižvelgiant į tam tikras sąlygojančias aplinkybes. Teigiama, kad evoliucijos pokyčiai vyko įvairiapusiškai, įvairiais būdais. Nebuvo tik vieno „teisingo“ būdo. Kai Č. Darvinas tyrinėjo Galapagus, jis nemanė, kad viena rūšis pranašesnė už kitą tik dėl to, jog ji yra didesnė ar geriau prisitaikiusi. Atvirkščiai, jis matė, kad kiekviena rūšis turi savitas prisitaikymo galimybes, kurios priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Būtent šia idėja remiantis, F. Boasas žvelgė į įvairias visuomenes. Kiekviena rūšis savitai prisitaiko prie unikalių aplinkos sąlygų. Tuomet šią idėją F. Boasas įvedė į antropologiją ir tai pavadino kultūriniu reliatyvizmu. Pagrindinė mintis- kiekviena kultūra yra darinys, kurį lemia specifinė praeitis, o ne tik rasė ar aplinka. Ši idėja buvo labai svarbus antropologo indėlis.

KETURIOS PAGRINDINĖS ANTROPOLOGIJOS ŠAKOS

F.Boasas suskirstė antropologiją į keturias pagrindines šakas: fizinę antropologiją, kultūrinė antropologiją, lingvistinę antropologiją ir archeologiją. Tokią sistemą mokslininkas suformulavo remdamasis savo holistiniu požiūriu į žmonių elgesį (holizmas (gr. holos – “visas”) – viena iš idealistinės filosofijos teorija, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą, netolygią jos elementų sumai).

akademinė veikla

Kolumbijos universitetas 1903m.

F. Boasas buvo fizinės antropologijos dėstytojas Kolumbijos universitete, kur po kelių metų buvo paaukštintas ir tapo antropologijos profesoriumi. Dėstytojai, dėstę antropologijos studijas Kolumbijos universitete, buvo išskirstyti į įvairius padalinius. F. Boasas siekė visus dėstytojus sujungti į vieną padalinį ir perimti šio junginio vadovavimą. Šiame universitete mokslininko programa tapo pirmąja antropologijos daktaro laipsnio programa Amerikoje. Taip pat, kuomet F. Boasas dėstė universitete, jis užėmė svarbias pareigas Amerikos antropologų asociacijoje. Ir universitete, ir asociacijoje jo pagrindinis tikslas buvo įgalinti keturių šakų antropologijos koncepciją.

visuomeninė veikla

F. Boasui rūpėjo visuomeniniai reikalai, šiais klausimais aistringai gynė savo įsitikinimus. Aktyviai kovojo su rasizmu, juo domėjosi ir savo tyrimuose, kuriuose nustatė, jog rasinės nelygybės priežastys yra nuspręstos socialiai, o ne biologiškai, kaip buvo manoma iki tol. Boasas – pirmas mokslininkas, paskelbęs, kad visi žmonės yra lygūs. Savo darbuose įrodinėjo, kad nėra jokios pagrįstos priežasties rasizmui egzistuoti, nevengdavo viešai pasisakyti šia tema, pavyzdžiui: „If we were to select the most intelligent, imaginative, energetic, and emotionally stable third of mankind, all races would be present”.

Kai nacių partija Vokietijoje pradėjo riboti žydų mokslų plitimą, Boas į tai atsakė viešu pareiškimu, kurį pasirašė daugiau nei 8000 kitų mokslininkų.

Taip pat F. Boas buvo kritiškas tiems, kurie demonstravo savo didesnę nei kitų galią. Apie tai į “New York Times” jis parašė laišką, pavadinimu “Why German-Americans blame America”, kuris buvo išspausdintas pirmame laikraščio puslapyje. Laiške F. Boas rašė apie amerikiečių ir vokiečių, nuo karo pabėgusių į Ameriką, santykius, didžioji dalis laiško kritikavo amerikiečių nacionalizmą.

Karo metu rėmė vokiečių ir austrų mokslininkus, protestavusius prieš Hitlerio rėžimą, po karo tuo pačiu tikslu įkūrė organizaciją, kuri taip pat siekė gerinti santykius tarp Vokietijos, Austrijos ir Amerikos mokslininkų.

f. boasas apie kultūros antropologiją. kwakiutl

F. Boas teigė, kad užuot “sistemiškai numeravus standartizuotus papročių ar tikėjimus”, antropologija turi dokumentuoti, kaip individas reaguoja į visą jo socialinę aplinką ir skirtumus tarp nuomonės ir veiksmo modelio, kurie pasitaiko primityviose visuomenėse. Sutelkus dėmesį į individo veiklą, atsiskleidžia, kad individo veiksmams didelę įtaką daro jo socialinė aplinka, tačiau paties individo veiksmai taipogi keičia jo visuomenę, jis gali inicijuoti pokyčius. Dėl šios ypatybės Boas kultūrą laiko itin dinamiška ir besikeičiančia.

Kwakiutl – tai indėnų gentis, kurios tyrinėjimai, kalbant apie F. Boasą, minimi dažniausiai. Ši gentis įsikūrusi vakarinėje Kanados dalyje, joje F. Boas atliko lauko tyrimą, gyveno kartu su genties žmonėmis, netgi sudaro jų kalbos abecėlę.

Kwakiutl gentyje kaukės yra labai svarbus atributas – jos susijusios su dvasiomis ir antgamtiškumu, užsidėję kaukes ir šokdami žmonės bendrauja su dvasiomis.

Genties kaukės, be to, kad turi didelę reikšmę, dar yra įspūdingos, jos eksponuojamos muziejuose kaip skulptūros šedevrai. Įdomu, kad viena kaukė gali būti dvilypė, pavyzdžiui, “uždaryta” ji vaizduoja piktą, karštaujančią dvasią, o “atidaryta” – atvirkščiai – draugišką dvasią, geraširdiškai dalijančią dovanas.